Nesiimsiu karksėti apie tai, kad ‘Kopa’ savo laiku buvo šedevras ir tik dabar jis imasi atrodyti pasenęs ir nebe toks įdomus. Aš pati nesu susipažinusi su sci-fi literatūros istorija tai apie šią knygą pirmą kartą išgirdau prasidėjus visam šitam perleidimo filmo proga vajui. Galbūt visi teisūs ir ją vertinti reiktų atsižvelgiant į jos istorinę reikšmę, bet aš ją vertinu grynai iš savo subjektyvaus bokšto ir iš jo žiūrint ši knyga pasirodė gana vidutiniška.
Šiaip man visai patinka būti įmestai į gilųjį baseino kraštą, kai imuosi skaityti kokią istoriją nepažįstamame pasaulyje, bet šį kartą autorius dar ir laiko galvą nuspaudęs po vandeniu. Prišeria nuo pirmų puslapių krūva bereikšmių keistos konstrukcijos žodžių, kurių nesupranta nė pats veikėjas, kurio akimis tuo momentu žiūrime. Galiausiai pamažu pradeda aiškėti tos visai įdomaus pasaulio detalės su savitais dėsniais, taisyklėmis, stebuklingais padarais, civilizacija išsiplėtusią per daugybę planetų, bet informacijos šykštima visą laiką. Iškeliami klausimai, užkabinantys klausimai, bet jie atsakomi tik knygos prieduose, o ne pačiame tekste.
Knygos fonas tikrai įdomus ir tuo pagrindu lyg bandoma kurti savita visuomenė, bet apie ją taip pat žinome ne kažin kiek. Daug teksto sukasi apie fremenus, bet jų kasdienio gyvenimo iš arto pamatyti netenka, viskas apžvelgiama keliais sakiniais šokinėjant metais pirmyn. Tekstas bando įteigti skaitytojui, kad jie kitokie, bet nėra su kuo jų palyginti, nes apie kitas visuomenės grupės išvis beveik nieko nežinoma. Visas pasakojimas galiausiai pasirodė toks - sukuria įspūdį lyg pasakotų daug, plačiai, užduoda mįsles, bet iš tiesų niekada jų neatsako, parodo kokį epizodą, bet šis niekur neatveda.
Galima sakyti, kad čia ir slypi visas knygos grožis - palikti neatsakytus klausimus, neparodyti visko tiesmukai - kad čia ir glūdi tie visi filosofiniai klodai, bet aš negalėčiau su tuo sutikti. Tie neatsakyti klausimai ir niekur nevedantys epizodai nėra reikšmingi, neturi tos masės, kurią reiktų pačiam išgliaudyti, o subtilumo siunčiant žinutę tai ten reiktų labai giliai paieškoti, nes visa ta filosofija atrodo yra grįsta vien tik bereikšmėmis sentencijomis ir postulatais iš istorijoje veikiančios sektos. Iš paties pasakojimo aš praktiškai nieko neišsinešiau, nes jis pats man nekalbėjo - nei apie ekologiją, nei apie religijos ir politikos santykį, nei apie žmoniją ir jos pasirinkimus.
Apskritai tai man net ir pačios mokslinės fantastikos čia pritrūko. Taip, viskas sukasi apie plačiąją visatą ir tarpgalaktines keliones, naudojami visokie įmantrūs mechanizmai, bet visas knygos pagrindas iš esmės yra mitiniai gebėjimai matyti tiesą analizuojant aplinką (vienas iš įdomių knygos momentų kuris visiškai nėra plėtojamas, aiškinamas, suprask, galima taip ir tiek) ir matyti ateitį išgėrus stebuklingo prieskonio. Tai aš sutinku priimti tą prieskonį kaip ilginantį gyvenimą ir jautrinantį sąmonę, bet kaip kažkoks narkotikas, pakeičiantis kažką žmogaus kūne, gali jam padėti matyti ketvirtą dimensiją nėra aišku, kaip nėra aišku kaip tas pats stebuklingas prieskonis įgalina tarpgalaktines keliones. Gal aš čia iš tos mokslinės fantastikos per daug noriu ir jai nepriklauso pačiai savęs paaiškinti, bet vis tiek man dauguma šitos knygos pasaulio atramų labiau neša į maginę nei mokslinę fantastiką.
Man mėgautis šitu tekstu buvo sunku. Jis nuo pat pradžių pasirodė sunkiai skaitomas ir nors situacija vėliau pagerėjo, tekstas vis tiek liko lėtas, perkrautas, o mane dar ir erzinantis, tad teko skaityti po porą skyrių vienu prisėdimu. Vien tai, kad anotacija papasakoja iš esmės pusę knygos, parodo kiek mažai ten iš tiesų kažkas vyksta. Pati knyga visą laiką trukdo į ją pasinerti savo ištraukomis iš istorinių veikalų, kuriuose kalbama apie dabar vykstančius dalykus iš ateities perspektyvos, todėl neišvengiamai tenka susidurti su spoileriais. Aš matyt pražiūrėjau didžiąją dalį to, kas ten nevyko, kad įvertinčiau tą filosofinę knygos pusę, nes man ten mažai kas atrodė aktualu, unikalu, prasminga. Priešingai - užmestas platus tinklas, pažerta jame nemažai įdomybių, bet pradedant lįsti giliau ir analizuoti viskas ima eižėti ir pradedi matyti tik chaosą.
Po viso mano burnojimo atrodo, kad knyga pasirodė ne vidutiniška o išvis bevertė, bet tokio įspūdžio sukurti nenorėjau. Būta nemažai įdomių momentų, sužinoti net ir foreshadowintą pabaigą vietomis labai norėjosi. Tiek pasakojimas, tiek pasaulis yra saviti ir įdomūs ir aš džiaugiuosi, kad su šia klasika susipažinau.
0 Komentarai