Man labai patiko ‘Kraujas ant sniego’. Bet ko nereikėjo, tai antros serijos dalies ‘Vidurnakčio saulė’ - ta knyga nė iš tolo nebuvo panaši į pirmąją - vietomis nuobodi, ištempta (nors ir neilga), daug neįdomių dialogų, nepatrauklus pasakotojas, klišinė istorija be jokio kabliuko. Pasakojimus realiai nelabai kas sieja ir knygos sudaro seriją tik todėl, kad abi yra iš to paties kriminalinio pasaulio, o mane sutrikdė tai, kad nors ‘Vidurnakčio saulės’ veiksmas vyksta vėliau įvykių sekos prasme, autorius panašu pasiklydo skaičiukuose ir sako, kad veiksmas vyksta 1977-ųjų vasarą, kai pirmoji dalis vyko per tų metų Kalėdas. Tęsinys, kurio geriau būtų nebuvę.
0 Komentarai