Skaitant šitą istoriją manyje nuolat vyko nuožmi kova tarp įdomumo, smalsumo kaip viskas rutuliosis toliau ir slogumo, kuris visuomet esti tokiose psichinėse istorijose, nuo kurio norisi bėgti, slėptis ir padėti tą knygą šonan minutėlėn.
Didžiausias šitos knygos pliusas – nuolatinė kova tarp to, kas teisinga, ir to, kas ne, bei galimybė pažvelgti į tą pačią labai delikačią problemą iš skirtingų barikadų pusių. Tai privertė abejoti stipriu savo pačios įsitikinimu, kuris, rodės, yra akivaizdus, visuotinis ir neginčytinas. Ne tiek kad nuspręsčiau, jog pateisinama savavališkai pasilikti atklydusį svetimą vaiką, bet tiek, kad mintyse imtų kirbėti mintis, kad atoveiksmis irgi ne ką geresnis, o gyvenime būna situacijų, kai nėra nei vieno teisingo kelio, o jį vis tiek reikia pasirinkti. Šita drama emociškai tikrai paveikia, net sunkumas užeina nuo visos tos kreivos, sąžinės balso ir paranojos prisotintos psichologijos.
Tiesa, manęs šiek tiek neįtikino pati pradžia ir pabaiga, gal ne tiek jos, kiek jų nederėjimas tarpusavyje. Pradžioje priimtas sprendimas pasirodė perdėm staigus, kažkaip neįtikėtina, kad moteris tą pačią sekundę šaltu protu imtų ir nuspręstų pasiimti vaiką, o jos vyras tam tuoj pritartų. Taip, jos mentalinė sveikata buvo sušlubavusi. Bet jei jau tariame, kad ji ligonė, ir akivaizdžiai tapo dar didesne ligone eigoje ir kulminacijoje, paskutinis jos sprendimas (SPOILER ALERT) pasirinkti vyrą vietoj vaiko visiškai neatitinka jos psichologinio portreto. Viskas gerai ir su pradžia ir su pabaiga, jeigu nereiktų jų suderinti tarpusavyje. Aš pasunkinčiau pradžią.
Juolab, kad saiko man rodos toje knygoje taip ar taip nėra itin daug. Šio romano visa esmė buvo samprotavimai ir moraliniai disputai ir jie buvo puikūs. Bet aš būčiau laimingesnė, jeigu būtų apsiribota tik pagrindiniais veikėjais, neveliant į viską viename skyrelyje aprašytos motinos, tėvo ar bala žino kieno samprotavimų. Būtų jie išplėstiniai ir tokie pat kokybiški kaip pagrindinių, būtų kita kalba, bet mesti kaulą ir jį pamiršti neatrodo tokia jau gera mintis.
Nepaisant vis šito priekabumo – įdomi ir peno moraliniams apmąstymams duodanti knyga, kurią norisi tuo pat metu praryti vienu kąsniu ir stumti tolyn nuo savęs. O dabar laukia filmas..
0 Komentarai