Šios knygos žanrą įvardinti sunku. Iš vienos pusės – tai nuoga karo publicistika su sveikintina idėja ir nuostabiai perteiktu turiniu. Iš kitos vietomis labiau priminė grožinį nuotykių romaną su tikrais įvykiais. Tai ir kalbėti apie šią knygą galima kaip apie dvi – vieną galima girti iki negalėjimo, kita štai turi šiokių tokių minusų.
Skaitymas buvo įdomus, įtraukiantis, naudingas ir sukrečiantis. Vėl iškilo tas paradoksas, kai įvykiai, kuriuos pati stebėjai atrodo buvę visai neseniai, visai švieži, bet skaitai knygą apie tai, matai 2014-ieji ir staiga suvoki, kad tai jau istorija. Buvo tikrai įdomu atgaivinti tuos įvykius ir juos pamatyti iš arčiau. Revoliucijos ir karo vaizdai čia ryškūs, perteikti iš vertybių bokšto. Šią knygą neabejotinai reikia perskaityti kiekvienam, kuriam Ukrainos problemos atrodė ir vis dar atrodo tolimos ar netikros. Jautriai ir spalvingai papasakota istorija apie ukrainiečių kovą, nevengiant ir emociškai itin sunkių epizodų. Vertinant šią knygą kaip karo publicistiką – vien geri žodžiai autoriui.
Bet toji publicistinė dalis kiek paskendo autoriaus vidiniuose išgyvenimuose, kurie ne visada buvo susiję su tuo, kas pasakojama – visokie pamąstymai apie savo naivumą, nuotykių troškimą ir neapykantą kasdienybei – nors gal ir atrodė vietoje, man kiek rėžė akį – buvo per daug autobiografiška, ko turbūt čia nereikėjo kišti, ir per daug literatūriškumo ambicijų. O literatūriškumo galiausiai nuėjus tuo keliu pritrūko. Matosi, kad autorius nėra rašytojas ir reportažo stiliaus pasakojimas, tinkamas portalui ir publicistikai, nebetiko, kai autorius ėmėsi gražinti tekstą visokiais palyginimais, epitetais ir kitokiais pribambasais.
Žodžiu, aš būčiau mieliau likusi prie nuogos žurnalistikos, pagardintos asmeniniais išgyvenimais, nes visa ta naivaus žurnalisto iš kaimo peraugimo į atsakingą šeimos vyrą ir gerbiamą žurnalistą karo fone istorija per daug neimponavo, o jo perteikiamus revoliucijos ir karo vaizdus pamatyti norėjosi.
0 Komentarai