Turbūt vaikiškiausia iš vaikiškų knygų skaityta po to kai nebepapuoliau į jų tikslinę auditoriją, o tuomet aš išvis skaičiau nedaug. Pastaruoju metu tas spragas klasikoje šiek tiek kamšau ir nei apie Verne, nei apie Diuma ir net apie ‘Musių valdovą’ negalėjau to pasakyti. Vaikiškai knygai būti vaikiška anaiptol nėra blogai ir ši knyga puiki, bet tvirtai galiu sakyti, kad skaičiau ją stipriai per vėlai.
Knyga tikrai kupina gerumo, grožio ir naivumo. Įtraukė, pasakojimas tikrai gana pagaulus, nors lėtokų vietų būta. Kas kliuvo man tai dažnai ne itin subtilūs pamokymai, iš esmės visa knyga vienas didelis pamokymas, kartais subtilesnis, kartais nelabai. Mažesnėms paauglėms tie pamokymai reikalingi, vertingi ir gal net nebūtų tokie akivaizdūs kaip tai pasirodė man. Taigi šį kartą prisipažįstu kad knygą skaičiau per vėlai ir ją vertinti man jau nebepriklauso.
Skaičiau 2002-ųjų lietuvišką leidimą, kuris verstas iš britiško ‘Puffin Books’, taigi pagal britišką variantą iš tiesų šį knyga pasirodė besanti tik pirmoji originalios knygos dalis. Galbūt abi kartu jos man būtų palikusios kitokį įspūdį mat pamokymai pagal aprašymą jau turbūt būtų labiau suaugėliški, nes apie vedybas ir kitus to gyvenimo atributus jau pasisuka pasakojimas. Bet kokiu atveju džiaugiuosi su tomis keturiomis sesutėmis susipažinusi, o nusėdus įspūdžiams gal reiks prisėsti ir prie kurio nors filmo.
0 Komentarai