Yra spoilerių!
Ką jau ką, bet įtampą Tess Gerritsen moka kurti meistriškai ir ‘Lediniame šaltyje’ pranoko net pati save. Paranoja ir siaubas puikiai nupiešti tame užpustytame apleistame kalnų kaimelyje, kur rodos kiekvienas krebždesys mirtinai gali išgąsdinti. Trilerio prasme geriausias kol kas Gerritsen darbas.
Deja kartu su tuo trileriu su siaubo motyvais, autorė įplaukė į naujus vandenis ir juose, rodos, pasiklydo. Reikėjo krūvos naujų veikėjų, tai ji nesismulkindama juos pristatė su visais jų meilės trikampiais, sudėtingais tėvo ir dukros santykiais ir kitomis dramomis, o tuomet juos visus nužudė (užsimindama apie tai lyg tarp kitko) daugiau nė nebe prisimindama. Visas tas priėjimas net iki laidojimo irgi buvo lame, vis tiek niekas nepatikėjo tai tik pigus puslapių užpildymas gavosi. Kam reikėjo tokio nuodugnaus bylos aprašymo, kurios metu Džeinė pirmą kartą gauna žinių apie galimą Moros dingimą irgi nežinia. Galima gal buvo iš tiesų kokią paprastutę bylą įpinti, vis tiek gi su šalčiu susiję ir panašiai.. daug daugiau balanso būtų įnešę, nes dabar tai tiek daug visko buvo ir tiek daug palaidų galų buvo palikta, kad visiško chaoso įspūdį sukuria. Apie medinius dialogus nė neužsivesiu.
0 Komentarai