Bernadeta ir aš

 

Iš ‘Bernadetos’ tikėjausi lengvo bet kokybiško skaitalo ir, o dievai, jis pranoko visus lūkesčius. Nors knygą ėmiau iš bibliotekos, perskaičiusi užsidegiau noru turėti ją savo lentynoje, juolab kad ir viršelis nuostabus. 

Lengvumas, žinoma, sąlyginis dalykas, nes nors knyga ir parašyta pramogine forma, iš tiesų slepia daug rimtų temų - santykiai šeimoje ir bendruomenėje, emocinė sveikata ir praradimai. Kol kas tai originaliausio formato mano skaityta knyga mat pasakojama beveik grynai per elektroninius laiškus, raštelius, ataskaitas, dialogų transkripcijas, įterpiant labai mažai pirminio pasakojimo. Galbūt vienas ar kitas artefaktas buvo nuobodokas, bet šiaip šis būdas pasakoti šiai istorijai labai tiko, buvo įtraukiantis, suteikė knygai įvairių spalvų - nuo kvatojimo iki įtampos, nuo komedijos iki detektyvo. 

Kitas itin ryškus knygos atributas - pagrindinė knygos ašis - ekscentrikė Bernadeta. Įvairialypis personažas, kiek pakvaišusi, bet kieta, geniali, bet neurotikė, dėl ko pradžioje mane kiek ėmė nervas, bet gana greitai supratau, kad šiaip jau ji grynai esu aš. Ta, kur gali valandų valandas aptarinėti durną gatvių išplanavimą, porą prie gretimo staliuko, jaudintis dėl skambučio dantistui ir kitų bereikšmių dalykų, pasyviai kariauti su supermamytėmis ar šiaip nekęsti žmonių giminės kaip tokios. Atitikmenų su savo aplinkos žmonėmis radau ir kituose knygos veikėjuose, kuriuos norėjosi gerai papurtyti, o Bernadetos mūšiuose su jais visada laikiau už ją kumščius, kad tik ji nenusileistų. Bene visi personažai knygoje ribiniai, beveik kaip Jane Austen romanuose, bet labai sumaniai sukurti ir beveik tikroviški. 

Bet galutinį tašką mano santykiuose su šia knyga padėjo Antarktida. Niekada turbūt apie tai ir nemąsčiau, bet nebūčiau pagalvojusi, kad galima ten nuturistauti (apie kosmosą nereikia, ačiū), tai baigusi skaityti geras kelias valandas analizavau Antarktidos kruizus ir mano kelionių bucketlistas turi naują tikslą. Šiai egzotiškai knygai baltasis žemynas suteikė dar daugiau egzotikos, dar daugiau spalvų ir nors knygoje atsitiktinumų buvo kokiu vienu kitu per daug, tame fone kažkaip atrodė, kad viskas įmanoma. 

0 Komentarai