trileris, kuris bandė save paaiškinti

 

Kadangi šios knygos rekomendaciją nusižiūrėjau iš gan respektabilaus žurnalo, turėjau šiokių tokių lūkesčių, kad laukia daugiau mažiau stiprus trileris, gal su trupučiu kažkokių rimtesnių temų. Tai gavusi eilinį trilerį ir dar ne per geriausiai parašytą likau dar labiau nusivylusi. 

Tikrai nesivaržo tarp prasčiausių skaitytų trilerių, pagrindinė fabula visai įdomi ir įtraukianti buvo, bet parašytas tikrai prastokai. Nėra jokios teksto tėkmės, privelta labai daug šalutinių linijų, nieko neduodančio nei pagrindinei istorijai nei kažkokiam didesniam gėriui, neapsieita ir be loginių spragų. Dialogai gan mediniai, o tekstas perdėm tiesmukas - stengiasi paaiškinti kiekvieną perkeltinę prasmę, juoką, kiekvieną veikėjo veiksmą (vos ne iki kodėl nuėjau į tūliką lygio) nagrinėti iki absurdiškų detalių. Labai daug mėgavimosi tekstu atėmė tokie mėgėjiški dalykai. Silpna kulminacija - tiek pritempta, tiek foreshadowinta. 

Išskyrus trilerį knygoje nieko neradau. Nė su žiburiu neradau anotacijoje lyg žadėto kažkokių gilesnių žvilgsnių į šeimos santykius, ištikimybę. Bandė tiesmukai sugrūsti į tekstą seksualinės agresijos temą, bet toks jausmas, kad autorius pats nežinojo ką apie tai nori pasakyti. Žmogus tik akivaizdžiai žino šį tą apie barus, nes vardindamas keisčiausius lankytus vieno veikėjo kolekcijoje paminėjo ukrainietišką. 

0 Komentarai