Su Eleonora ir paliūdėjau, ir pasijuokiau. Knyga apie sunkius dalykus - vienatvę, smurtą ir depresiją - bet emociškai neapsunkino.
Eleonora yra savotiška ir žvelgti į pasaulį jos akimis pirmoje knygos pusėje buvo visai smagu - ji kartu ir įžvalgi, ir kandi, kartais pelnytai, kartais ne visai. Neretai erzino, atrodė, kad pati sau prieštarauja, bet tos priešpriešos buvo galiausiai neblogai paaiškintos. Nors knygoje veiksmo nedaug, keisti jo vingiai, dar ir papasakoti iš kitoniško Eleonoros požiūrio taško, kažkaip hipnotizavo ir traukė, buvo įdomu sužinoti, kas laukia už kito kampo.
O siužeto posūkių tikrai buvo netikėtų ir taip kokybiškai netikėtų - nebandyta jais dirbtinai šokiruoti, turbūt todėl mane nustebino ir kiek nuvylė pabaigos plot twistas, kurris pasirodė pigus ir visiškai nereikalingas, be jo knyga būtų buvusi stipresnė. Apskritai man pirma knygos pusė pasirodė labiau išdirbta, o štai pabaiga jau kiek suskubinta, perdėm supaprastinta, nors gerai, kad bent pilnai nesubanalinta.
0 Komentarai