Pavargusi nuo gilių ir į neviltį varančių naratyvų, kurie šiomis dienomis atrodo tiesiog griūva ant galvos, pasileidau į lengvesnės, šviesesnės bet kokybiškos literatūros paieškas ir jos įsibėgėja su Elin Hilderbrand. Šios autorės dar nebuvau skaičiusi ir po pirmos pažinties su ’28 vasaromis’ atrodo, kad ji kaip tik tai, ko ieškojau.
Nors ir girdėtas, to ‘kitais metais, tuo pačiu metu’ naratyvo man neteko matyti ir nežinau kiek jis logiškas buvo originale, bet ’28 vasarose’ jis manęs neįtikino. Kiek užmečiau akį į originalo aprašymą, abu veikėjai prasidėjus jų romanui jau buvo susituokę, galimai turėjo gyvenimus kurių negalėjo sugriauti, todėl jų egzotiškas susitarimas gal ir turėjo pagrindo. To visiškai negalima pasakyti apie Melorę ir Džeiką. Kodėl Melorė nenori palikti savo ką tik atrasto rojaus kampelio Nantakete visiškai galima suprasti, bet kodėl Džeikas, tuo metu vienišas, nekenčiantis savo darbo, neturintis jokių rimtų ryšių Vašingtone negalėtų štai imti ir persikelti į vietą, kuri pagal jo vidinį pasaulį jam puikiai tinka - visiškai neaišku. Nepadeda ir tai, kad tokia galimybė yra teapsvarstoma penkių sakinių dialogu. Galbūt autorei reikėjo nesistengti padaryti iš Džeiko svajonių princą ir iš tiesų sukurti jam gyvenimą mieste, kurio jis nenorėtų lengvai palikti - suteikti jam konkrečių svajonių, ambicijų, karjerą, kad ir ne tokią garbinamą kaip Ursulos, nes kai visi jo norai iš esmės tobulai tinka prie ramaus gyvenimo mažame namelyje ant jūros kranto, suvokti kodėl jis to atsisako yra praktiškai neįmanoma.
Gaila, kad šios knygos pamatas yra skystokas, nes pati idėja nėra tokia jau prasta, o ir romanas, kai save įtikinau patikėti, pasirodė puikus. Autorė turi talentą regzti pasakojimą, piešti jaukius, romantiškus vaizdus. Istorija iš esmės seka du keistus, sudėtingus, gan dramatiškus bet kartu paprastus gyvenimus. Veikėjai ryškūs, jų pasirinkai įdomūs, o kasdienybė papasakota su tokia aistra, kad darėsi įdomi.
Knygoje itin daug įvairiausių nuorodų į kultūrinį kontekstą - dainas, knygas, filmus, svarbesnius įvykius - daugiausia, žinoma, nuorodos amerikietiškos ir man ne visos jos imponavo, bet šiaip įdomiai papildė romaną, pridėjo porą sluoksnių kasdieniškoms situacijoms, ypač kai kiekvienas skyrius apie kiekvienus metus nuo 1993-ųjų prasideda sąrašu tais metais svarbių popkultūros momentų, kuriuos smagu buvo derinti prie pasakojimo. Įsivaizduoju, koks didžiulis darbas buvo visas tas nuorodas teisingai išversti ir nors aš radau bent jau vieną klaidą (Blair Waldorf tiesą sakant ne pirmą kartą matau pavirstančią Bleru Valdorfu), vargu ar galima perdėm pykti kai reikėjo dirbti su tokiu gausybės ragu vardų.
Tai nėra tik lėkšta meilės istorija su dramos elementais - tai jaukus, sodrus pasakojimas apie svajones ir laimę. Įpinta ir rimtesnių temų, porą kartų gal ir perdėm įkyriai, bet paprastai labai harmoningai. Žodžiu nepaisant to man gan nelogiško istorijos preteksto, knyga paprasta, bet ne durna, turi šiek tiek rimtumo, bet nė akimirkai netampa emociškai sunki. Puikiai tinka, kai norisi atsipalaiduoti, bet nesinori vemti nuo neskoningų erotikos elementų ir nuobodžių šimtą kartų jau girdėtų fabulų.
0 Komentarai