Skaitydama ‘Teroro būseną’ jaučiausi panašiai lyg žiūrėdama garsųjį serialą ’24’ ar kokį panašios fabulos filmą - ir tempas, ir įtampa, ir įdomumas panašus - sustoti tiesiog neįmanoma. Vyriausybiniais lėktuvais čia išmaišoma ir Europa, ir Azija, išdavikų ir plot twistų belenkiek (nors jie ir nuspėjami), ne mažiau ir sprogimų, ir susišaudymų. Tiesiog įstabiai įtraukiantis ir greitas romanas.
Deja, ir realistiškumo lygis panašus kaip visų tų holivudinių politinių šaudynių. O imdamasi skaityti knygą, kurios bendraautorė yra Hillary Clinton, iš tiesų tikėjausi labiau ‘House of Cards’ tik gal kiek dinamiškesnio. Tačiau tikros politikos ar diplomatijos apraiškų ‘Teroro būsenoje’ iš esmės nerasta. Suprantu, kad valstybės sekretorės realybė nėra tokia pikantiška (ir esu tikra nebūtų tokia pikantiška kaip pavaizduota knygoje, net jei iš tiesų JAV grėstų atominio terorizmo grėsmė) ir knygai pagyvinti reikia pasitelkti vaizduotę, bet ši knyga būtų buvusi ne ką prasčiau įtraukianti ir jeigu vietoje CŽV nebūtų knygoje veikęs pagrindinės veikėjos sūnus žurnalistas ir jeigu nebūtų į itin slaptą susitikimą su aukščiausiais Irano vadovais be jokios priežasties atsitempta pagrindinės veikėjos dukra, vadovaujanti šeimos televizijos verslui, o tada nepasiųsta į itin pavojingą ir keistą užduotį. Vietoje politinių derybų ar tikro specialiųjų tarnybų darbo kertiniai knygos posūkiai įvyksta dėl itin silpnų, banalių ir beveik fantastinių priežasčių.
Šiomis dienomis jau retai be pamatysi siužetą apie terorizmą, kuriame veiktų egzistuojančios valstybės, todėl mane maloniai nustebino tai, kiek realių valstybių ir net realių jų politinių veikėjų (dažniausiai diktatorių) paminėta. O jeigu vardai ir pakeisti tai ne itin sunku atpažinti ekscentrišką JAV prezidentą per ketverius metus privirusį įvairiausios košės ar rusijos prezindentą, pusnuogį pozavusį ant žirgo.
0 Komentarai