mušuosi ir gaudau

 

Ne visai mano skonio trileris - labai daug muštynių ir panašaus pobūdžio veiksmo ir labai mažai detektyvinių elementų, tyrimo ir paslapties. Plot twistų irgi nors vežimu vežk, nors visi klišiniai. Bet negaliu sakyti, kad knyga prasta. Ji bent jau neapsimetinėja tuo kuo nėra, nuo pat pradžios aiškiai pasakoma, kad į pagrindinį veikėją kreipiamasi ne dėl to, kad jis ką tirtų, o kad atsakymus išmuštų ir jis būtent tai ir daro. 

Siužetas nors vietomis klišinis ir nuspėjamas, man patiko savo paprastumu, knyga palyginti neilga, todėl visos tos muštynės labai neprailgo. Veiksmo scenos kaip trileriui - puikios, bet aš nelabai mėgstu jas skaityti, man atrodo labiau tiktų šita fabula veiksmo filmui. 

Pagrindinis veikėjas toks šiek tiek Hario Hūlės, nes kaipgi be jo, ir nemažai John Wick. Vyrukas praktiškai nemirtingas, kimba į atlapus reikia to ar nereikia, provokuoja visus ir visada, net būdamas vienas prieš šešis. Elgiasi kvailai, neva nesusilaikydamas iš įniršio, bet tai daro taip dažnai ir taip lygioj vietoje, kad praranda visą efektą. Apskritai kažkaip pastaruoju metu atrodo, kad škotų detektyvų rašytojai mėgsta kurti tiesiog ‘mušuosi ir gaudau’ siužetus ir su jais turbūt viskas gerai, tik man ne visai pakeliui. 


0 Komentarai