Papirko mane viršelis ir septintojo dešimtmečio Londono prabangos pažadas, bet tiesą sakant pati nežinau ko tikėjausi, nes jau nuo pirmų puslapių supratau, kad vėl pakliuvau į feminizmo vakarėlį su perspaustomis nelogiškomis situacijomis, kur visos neva stiprios moterys yra visiškos vištelės išsilydančios nuo vieno vyro žvilgsnio. Ir nors dalis apie moterų seksualinį išsilaisvinimą turbūt visai dera prie septintojo dešimtmečio feminizmo, o intymių scenų čia labai daug - išsilaisvinimo nerasta - nes viskas vis tiek baigiasi meile, vestuvėmis ir vaikais, o ponas, kuris tempiasi tarnaites į lovą tai man išvis rėkia XIX amžiaus patriarchatas garsiau už bet ką.
Nemenką juoką man kėlė ir Pelenės elementai su ragana teta vietoj pamotės ir dviem evil pusbroliais, kurie šneka grynai taip pat įtikinamai kaip Pelenės įseserės, o istorija ne ką mažiau nuspėjama negu pasaka. Nors buvo kažkiek įdomių momentų knygoje, man pasirodė išsiderinusi ir perkrauta naratyvais. Knyga gana trumpa, bet norėjo ir apie moterų teises su 4 moterimis pirmame plane, ir apie rasizmą, ir apie karą, ir apie kapitalizmą pakalbėti ir dar romantinę dramą parašyti, tai apie viską gavosi bėgte ir kreivai.
0 Komentarai