Man pasirodė gana klasikinis skandinaviškas detektyvas su daug tamsių psichologinių momentų, sudėtingų žmonių santykių, bet be šiuolaikinių perspaustų ritualų ir serijinių nužudymų, kurių aš asmeniškai pastaruoju metu net stengiuosi ir privengti tai man susiskaitė labai gerai.
Pradžia tikrai labai vangi ir manau tikrai būtų buvę galima ją kažkiek sutrumpinti, nors daugybės atrodo bereikalingų nutikimų iš tiesų reikėjo sukurti atmosferai ir užmesti tinklą, kuris artėjant atomazgai buvos efektingai ištrauktas. Vietomis pajausdavau šiek tiek Agathos Christie nuotaiką, ypač kai Augustui vis nukrisdavo kokia užuomina skreitan.
Kai kurie veikėjai retkarčiais elgėsi kaip botai, bet bendrai istorija pasirodė logiška, policija dirbo ir paslaptys pasirodė užsuktos įdomiai. Jaučiau labai daug įtampos ir pradėjus ryškėti paslapčių tinklui knygos tiesiog nebegalėjau padėti ir teko skaityti iki vidurio nakties.
0 Komentarai