šizofrenikas niujorkas

Paul Auster knyga ‘Niujorko trilogija’ yra trijų istorijų rinkinys. Iš pirmo žvilgsnio tai – detektyvinės istorijos, bet pasirodo, kad tai tik pažiūros, nes niekas tikrųjų ir nėra išsiaiškinama. Taip pat atrodo, kad tos istorijos visiškai nesusijusios, bet trečia istorija viską sujungia į tokią plaukiojančią visumą, kurios nesupranti, bet jauti esant. 

Turbūt keisčiausia mano skaityta knyga. Absoliučiai išsprogdinanti smegenis. Mat viskas čia suvelta lyg kokio šizofreniko galvoje. Tikra vardų ir asmenybių maišalynė, neįmanoma atskirti, kas autorius, kas pasakojas, o kas veikėjas, o ir apskirtai, kas yra kas. Kad ir pirmoje istorijoje rašytojo pavardė įgyja tarsi trigubą tapatybę – yra žmogus, kuris per klaida apsimeta Paulu Austeriu, yra knygos veikėjas Paulas Austeris ir yra žmogus, kuris pasakojimo trečiu asmeniu pabaigoje išlenda kaip ‘aš’, yra paslaptingas antrojo Austerio draugas ir turi kažkokią nematomą sąsają su tikruoju Austeriu, knygos, kurią jau fiziniu pavidalu laikiau rankoje, autoriumi.

Pagrindiniai veikėjai smarkiai, ypatingai knygos eigoje panašėja į psichinius ligonius ir patologinius melagius. Apskirtai man visa knyga turi tokį lengvą šizofrenijos atspalvį, bandymą realybę sumistifikuoti, iškreipti ir pakoreguoti. Autorius žaidžia slapčiausiais žmonių pasąmonės užkaboriais ir nors iš žmogaus, kuris neatrodo kad būtų mokęsis ko nors apie žmogaus psichiką, tai neatrodo patikima, visgi interpretacijos gana įdomios. Tačiau kad ir koks siurrealistiškas pasakojimas, jis įdomus ir prikaustantis – akys tiesiog slysta tekstu ir įdomiais ne tiek jo vingiais, kiek niuansais. Viskas gal kiek ir sutirštinta, bet gyva, vaizdinga ir dramatiška.

Toks jausmas, kad Paulas Austeris būtų sugalvojęs šiomis istorijomis skaitytoją paerzinti, na tai mane jis išerzino – pradėti pasakojimą kaip detektyvą, su smulkmenomis, piešinėliais kaip Šerloko Holmso, o galiausiai nuvinguriuoti viską į spekuliacijų, kažkokios mistikos ir pasiklydusių savyje žmonių tragediją tikrai nebuvo sąžininga. Bet atmetus lūkesčius ir betikslį atomazgos laukimą buvo nemažai įtraukiančių detalių, papasakotų kažkaip šleikščiai viliojančiai.