kas lieka tarp reklaminių pauzių

Galiausiai perskaičiau romaną, kurį norėjau perskaityti ilgokai, bet kartu ir kiek bijojau, kad nepatiks. Su modernizmu jau pati įsitikinau, kad nedraugauju, bet vis puolu į tą patį šulinį su naujomis viltimis. Šį kartą tai – Frederic Beigbeder su ’14.99 €’. Nors mano nuomonė apie šią knygą labai dažnai keitėsi ir ne šiaip, o beveik į kraštutinumus, galiausiai, jei reiktų rinktis tarp patiko ir nepatiko, greičiausiai rinkčiausi pastarąjį, nes skaitant patyriau daugiau neigiamų jausmų, nei teigiamų – ir ne dėl turinio, o paties romano. 

Tai neva garsiausias rašytojo romanas, apipintas skandalais, bet kas dar to negirdėjo, tai romanas apie reklamos verslo užkulisius, už kuriuos rašytoją atleido iš reklamos agentūros. Po tokios rekomendacijos tikiesi rasti pasakojimą apie tai, kaip reklama kuriama, kaip ji parduodama ir kaip visas tas pasaulis sukasi, o ką radau aš? Gyrimąsi ir skundimąsi viename, kiek daug uždirba reklamos kūrėjai, kokių markių ir arklio galių automobiliais važinėja, kokiuose viešbučiuose ir miesto rajonuose gyvena, ką valgo, ką geria, su kokios klasės kekšėmis miega, lyg tarp kitko įterpiant pastabas, kaip mirtingieji yra kvailinami reklamų ir pasakotojas jaučiasi dėl to prastai. 

Kalnai prekinių ženklų pavadinimų šitame reklamos kontekste, skirtingai nei penkiasdešimtyje atspalvių, atleistini, nors kartais vis tiek vargino. Buvo ir kitų įdomių sprendimų – reklaminiai intarpai su kuo toliau tuo kontraversiškesniais reklamos scenarijais. Labai gražiai įsirėmino pats paskutinis puslapis – padėkos su geru žiupsniu ironijos. Taigi bendrai man tikrai patiko tai, kaip rašytojas, kad ir dirbtinai, išspaudė visas simbolines alegorijas į reklamą televizijoje ar kitose vietose. Būtų tik buvę smagu, jeigu siužetas būtų tą patį padaręs natūraliai. Šiurkščios ironijos ir aštraus sarkazmo čia netrūko. Deja vietomis ji atrodė gerokai perspausta, nors galiausiai ji kiek išsiskirstė ir nuplaukė į vietomis tikrai puikius dialogus , kur jau buvo galima ją kęsti ar net mėgautis. 

Tai kodėl ta nuomonė taip bangavo? Reiktų paminėti, kad visas romanas yra suskirstytas dalimis ‘Aš’, ’Tu’, ’Jis’, ’Mes’, ’Jūs’, ’Jie’. Pradžioje nebuvo jokio siužeto, o pasikartojantys erotinių fantazijų ir prekinių ženklų vaizdai klaikiai erzino. Persijungus į rėžimą ‘tu’, pasakojama toliau tas pats tik su siūlymu įsivaizduoti, kad pasakotojas tai tu – jau ėmė ne juokais erzinti. O tuomet, kažkur tarp ‘Mes’ ir ‘Jūs’ pamažu ėmė jungtis siužeto trupiniai į kažkokią dėją ir aš jau pradėjau žavėtis tuo ėjimu tikslo link. Nes aš turiu silpnybę tiems momentams, kur visokie šalutiniai keliai susijungia, nustebina, sprogsta ir duoda galvon. Ir tas momentas buvo labai, labai arti, beveik jį užuodžiau, sulaukiau smagios kulminacijos, viskas staiga pakrypo tragiškon pusėn, man vis dar buvo smagu ir laukiau, kol viskas baigsis taip, kaip galėčiau sakyti, jog kelionė buvo sunki, bet rezultatas viską atpirko.... ir tuomet viltys subliuško. Nuo niūraus, nusivylimą pasauliu skelbiančio ir kiek lengvabūdiško kūrinio per sekundę atsidūriau vidury kelių kriminalų, CSI stiliaus posūkių ir dar šlykštoko erotinio epizodo. 

Pabaiga man netiko prie kūrinio. Ja turbūt autorius norėjo parodyti, kad viskas yra apgaulė ir ne viskas yra taip nuostabu kaip gali pasirodyt iš pirmo žvilgsnio. Bet man vis tiek nepatiko, kad reikėjo tokių drastiškų priemonių ir nepavyko parodyti to taip pat puikiai paprastu, eiliniu siužetu. Labai nemėgstu, kai knygose per prievartą kišamos mintys.

Romano ‘14.99 €’ idėja įdomi, neabejotinai originaliai apipavidalinta, tik išpildymas man nepatiko – perspausta, vietomis nemalonu skaityti ir neperteikė minčių, kaip norėtųsi.