Esu didelė visokio plauko detektyvų gerbėja, tiesa, daugiau televizinių, tačiau pamažu įsibėgėju ir su detektyviniais romanais ir pagaliau prisikasiau iki Tess Gerritsen. Įdomu tai, kad visai nesistengdama, gana atsitiktinai, pradėjau būtent nuo pirmo jos detektyvinio romano ‘Donoras’.
Man šis medicininis romanas patiko. Surijau kaip visada, sugebėjo nustebinti, mediciniai niuansai, su kuriais autorė gerai susipažinusi, buvo kokybiški įdomūs. Nuostabus pasakojimo stilius leido mėgautis skaitymu, pagrindinė veikėja nors šiaip ir nebuvo proto bokštas, taip pat patiko ir buvo gera su ja aiškintis visas paslaptis. Prekyba organais - nuostabi tema detektyviniam romanui, ne juokais šiurpinanti, be kita ko, kelianti ir diskusijų.
Tiesa, man veiksmo ir šaudymų man buvo kiek per daug. Su drama ir sekimais bei kitais paranojos ženklais antroje knygos pusėje sukurta įtampa viskas buvo gerai, bet kažkaip netiko bandymai suvažinėti ir jūros naršymai prie tokio nusikaltėlių tinklo, kuriame viena pusė yra gana intelektuali. Galbūt daugiau įtampos norėjosi pradžioje, kad ji būtų buvusi palaikoma ištisai, o ne sprogusi gale.
0 Komentarai