Tikriausiai naujas rekordas – per dvi dienas trys knygos ‘Atranka’, ‘Elitas’, ‘Vienintelė’. Nepaisant didžiulių greičių, įspūdžio trilogija visai nepaliko. Taip, būna baisiau, bet čia buvo tiesiog nykuma. Šiaip sumanymas supinti pasakas ir distopiją buvo įdomus. Gal kiek vaikiškas, bet ir iš vaikiškų dalykų galima daug išspausti, bet šis kartas ne toks.
Pirma pirmos knygos pusė buvo nebloga. Pirmi susitikimai su princu turėjo perspektyvos, buvo ne visai tokie saldžiai šabloniški kaip tikėjausi, bet ties tuo viskas ir baigėsi. Nes vėliau prasidėjo visi tie nesuvokiami santykių pagerėjimo ir pablogėjimo epizodai, kur nesupranti, ko ten pyktis ir neaišku kodėl jie susitaiko. O labiausiai nesupranti meilės trikampio. Jeigu jau žūtbūtinai reikia jį įkišti, svarbu turėti idėją. ’Bado žaidynėse’ tai buvo sužaista tiesiog tobulai, ten trikampis net buvo reikalingas atskleisti idėją, o ne atvirkščiai, bet ir pastarasis variantas būtų geresnis nei tai, ką radau ‘Atrankoje’. Nes dabar vienintelė kito vaikino paskirtis buvo sujaukti galvą pagrindinei veikėjai, kad ji trumpam nežinotų ko nori ir būtų ką rašyti trijose knygose.
Buvo nuobodu. Visas tris knygas užėmė trypčiojimas vietoj ir santykių aiškinimasis. Kartais, nei iš šio nei iš to, ir nežinia kam, juos vis užpuldavo sukilėliai. Vienintelis dalykas, kas buvo neblogai, tai kad rašytoja iš tokių ten paprastučių ‘Mis Pasaulis’ lygio užduočių sugebėdavo sukurti įtampėlę.
0 Komentarai