Tikėjausi daug – kokybiškos mokslinės fantastikos, originalumo, kuris neprimins YA distopinės manijos ir rimto socialinio komentaro. Gavau praktiškai lyg viską, bet kad jau neapsvaigau, tai jaučiu nepakankamai, nors galbūt ir galvosis kitaip po trijų knygų.
Pirmiausia, tai turbūt originalumas. Daug kas buvo nauja, pateikta gerokai įdomiau negu visose ‘Bado žaidynių’ kopijose, bet vis tiek neapsieita be sukilimų (ir daug kalbėjimo apie mistinį praeities sukilimą, po kurio viskas pasidarė taip blogai kaip dabar), iškrypusios autoritarinės valdžios ir moters centre. Nors idėjos kitokios, pateikimas kitoks, vis tiek jaučiausi lyg skaitydama vakarykštes naujienas.
Buvo kokybiška, įdomu ir iki detalių apgalvota. Džiaugiuosi, kad bent jau kalbama buvo apie pasaulį, ne tik apie vieną šalį – o kas aplink neaišku. Nors kaip tik pradėta nuo itin mažo pasaulėlio, žinios apie aplinkinį pasaulį vis kybo ir galiausiai lyg ir yra atskleidžiamos. Man tik visa ištakų istorija pasirodė labai miglota, kol kas neatrodo itin logiška ir tikiuosi, kad priešistorė išsklaidys miglą. Pabaigoje sekant tris itin susipynusias siužeto linijas įtampa buvo nuraunanti stogą, sukomponuota, parašyta, sugalvota – meistriškai. Galbūt tik per greita buvo kulminacija.
Kas mano akimis žiūrint buvo silpnoka – meilės linijos. Antros dalies merės mintijimai apie savo bendrakeleivį tiesiog įkyrėjo, kažkaip nepažinojau aš jų abiejų ir jų užslėptos meilės istorijos manęs nejaudino. O Džlujetos naa, truputėlį norėjosi rimtesnių užuomazgų, nes lyg ir atsirado viskas iš niekur.
O socialinis komentaras neblogas ir kiek gaivesnis gurkšnis distopijų pasaulyje. Iš pradžių skaitydama iš karto ėmiau piktintis tuo, kad šachtoje, kuri atrodo gana sudėtinga sistema, nėra prakeikto lifto. Tačiau paaiškėjo, kad tam yra labai rimta priežastis. Šitas džiaugsmingas asmeninis atradimas, atsiradęs iš nepagydomo priekabumo, itin gerai iliustruoja stipriąsias šitos knygos vietas – pasaulis apgalvotas ir surėdytas taip specialiai tam, kad padėtų perteikti idėjas. Idėjas apie kolektyvinę sąmonę, manipuliavimą žmonėmis ir seną kaip pasaulis diskusiją apie melą dėl didesnio gėrio. Man labai patiko, kaip buvo plėtojamos šitos temos – iš įvairių pozicijų, kurios, svarbiausia, nebuvo pateikiamos suabsoliutintai, veikėjai nebuvo bukai idėjiniai – herojai arba blogiukai iki kaulų smegenų, nesuteikiant jiems jokios mąstymo laisvės – jie svarstė, mąstė savo galva ir romano eigoje pagrįstai keitė nuomonę. Tiesa, man kol kas informacijos sprendimams priimti buvo per mažai, neįtikino nei viena reikalo pusė, toks jausmas, kad pateikta tik dalis informacijos, tai vėlgi tikiuosi su laiku sulaukti jų ir galbūt pažvelgti į visą reikalą kitomis akimis.
0 Komentarai