Jau senokai nebuvo aplankęs šitoks skaitymo malonumas kaip su ‘Aplink pasaulį per 80 dienų’. Pirmiausia, tai nusipirkau naują ‘Nieko rimto’ knygos leidimą su nuostabiomis iliustracijomis, kurio net puslapius versti buvo gera. O tekstą, skirtingai nei tikėjausi, tiesiog surijau.
Tikėjausi tokio ramaus pasiskaitymo prieš miegą savaitei, o čia nežinau, galbūt suveikė mano nenoras ruoštis egzaminui, bet paėmusi tą knygą iš lentynos nebegalėjau padėt. Buvo paprasčiausiai įdomu, pagavo azartas – ar pavyks tos lažybos, kaip ten bus su visais tais nuotykiais, o ir nuostabiai lengvas pasakojimo stilius neleido sustoti nė akimirkai.
Ką čia ir bepasakys, knygos komponavimas tiesiog genialus. Būtina pabrėžti, kad nuotykinę iki kaulų smegenų literatūrą kaip tik dabar ir tepradėjau skaityti ir tai mano pirma pažintis su rašytoju, tai nereikia stebėtis mano nemirštančiu entuziazmu. Nuotykiai nuotykiais, bet ko nesitikėjau tai šitiek įtampos, ne smalsaus pabaigos laukimo, bet tikros įtampos, neturint žalio supratimo, kaip pasisuks veiksmas, keikiant ar jaudinantis dėl veikėjų. Meilės linija ir patys veikėjai irgi buvo puikūs prieskoniai. Nekalbant jau apie iš kojų verčiančią atomazgą, kurios kertinis elementas anot manojo leidimo įžangos, ir paskatino rašytoją imtis šito romano.
Tiesą sakant, taip susidraugavau su veikėjais, kad taip šiandienos gaida, labai norėčiau tęsinio apie naująjį Fogo gyvenimą ir naujas keliones, kuriose jis gal netgi iškištų nosį per langą. Nuostabi patirtis.
0 Komentarai