(ne) pribloškianti meilės istorija

Įdomi istorija su šita knyga. Paskaičiusi aprašymą nusipirkau ją random, nes buvo pigiau, bet galiusiai likau pamiršusi ir kad ją turiu, ir apie ką ji. Kad jau reikėjo kažko lengvo, paskaičiau aprašymą dar kartą ir ėmiausi skaityti praleidusi pro akis kelias labai jau subtilias ir labai jau užslėptas užuominas apie knygos prigimtį. Pradžioje itin nesužavėta pasigilinau ir aplankė išganinga mintis, kad visgi gal čia bus kažkas panašaus į “Atsargiai! Durys užsidaro“ ar kitas panašias likimo temų fabulas. Na bet galiausiai supratau, kad visgi tik prisirinkau bereikalingų lūkesčių, nes pradinis vaizdinys, kad tai tik lengvas blevyzginis skaitalas, pasirodė besantis teisingas, tik pagardintas, o gal tiksliau bereikalingai pasūdytas parafantastika. 

Sako, kad čia pribloškianti meilės istorija. Hmm, o jūs išvis žinot, kas turėtų gautis sudėjus „pribloškianti“ ir „meilės istorija“ į vieną žodžių junginį? Nes na tikrai ne senas kaip pasaulis, atsibodęs meilės trikampis su nepilnavertišukumo kompleksą turinčia kvailoka mergiote, jos gražuoliu, pinigais aptekusiu, neaišku kodėl su ja susidėjusiu vaikinu ir iki ausų ją įsimylėjusiu, ką pastebi jos geriausia draugė, jos vaikinas, jo bei jos tėvai ir net mokyklos valytojas, nu žodžiu visi, išskyrus ją, mielu geriausiu draugu, apie kurį ji net nepagalvoja kaip daugaiu nei draugą. Yeah, right. Bet ir iš šitos banalybės dar būtų galima kažką išpešti jeigu ne tas neišsenkantis dirbtinumas, kai vieną dieną viskas pasikeičia su sykiu, kai veikėjo jausmų paaiškinti negali nei tu, nei jis pats, nei geriausias miesto psichiatras arba kai jinai kreivai išsiaiškina situaciją, kurią suprastų ir šešerių vaikas. Ir tikrai jau viso šito balagano negelbėja fantastinės ir psichologinės nesąmonės, kurių pagrindinė veikėja tiesiog negeba suprasti – kaip tomet įmanoma aprašyti kažką žmoniškai pirmuoju asmeniu? Teisingai, tai tiesiog misija neįmanoma. Na bet jeigu žmones PRIBLOŠKIA neįsimintina ir pabodusi istorija,jei tik į ją ne visai logiškai įpinama koma ir alternatyvūs pasauliai, tai tada nuostabu. Aš ne iš tų laimingųjų. 

Karštam vasaros vidudieniui pleže, kai nesinori anei galvos, anei smegenų judint. Arba neskaitadienių profilaktikai, kai išsikankinai su prieš tai skaityta knyga ir tau kartais niežti nagus pastumti ant kokio romaniūkščio. Kaip toks niekalas, negali sakyti, buvo gana įdomus, greitai susiskaitė. Tai tiek tų gerų žinių.