Po ‘Aš prieš tave’ vis tikėjausi dar vienos tokios stiprios istorijos ir niekaip nepasiduodu su Moyes knygomis, bet kažkaip pradedu jausti tendenciją, kad visos kitos jos knygos tiesiog paprastos, lengvos romantikos varomos istorijos, kurioms visgi trūksta kažkokios galios, ne išimtis ir ’Nuotakų laivas’.
Fabula apie kelis šimtus australių karo nuotakų plaukiančių lėktuvnešiu į Angliją pas savo vyrus tikrai įdomi, kažkaip net pats terminas karo nuotaka, nors ir akivaizdus, sąmonę padoriai pasiekė tik skaitant. To tokio kad ir nedidelio tikros istorijos dvelksmo suteikė ir tikros laikraščių ar atsiminimų ištraukos, nors šiaip tai romanui ir ne kažin ką davė.
Bet čia ir baigiasi šitos knygos pliusai – siužeto ne kažin kiek, o ir tas nuspėjamas, nors ryškiai ir tikimasi pateikti ne vieną siurprizą. Neradau nei to emocinio stiprumo, nei žmoniškų daugumos istorijų pabaigų, viskas staiga nutrūko ir po poros puslapių chaoso knyga buvo baigta.
0 Komentarai