Kad jau ir ant viršelio puikuojasi „DEBESŲ ATLASO autoriaus knyga“, tai turiu pasakyti, kad šiaip jau tikrai nebūčiau susidomėjusi šita knyga, jeigu ne šitas autorius, parašęs tokį didingą, nepamirštamą ir na labai jau originalų kūrinį. Tačiau drauge dėl to paties „Debesų atlaso“ šios knygos ir kiek prisibijojau, nes šalia viso žavėjimosi ji skaitėsi sunkokai ir šiaip tokios knygos nėra mano žanro. Bet kad jau šita buvo gerokai trumpesnė, tai surizikavau ir na suskaičiau greitai ir šiaip jau likau gana sužavėta.
Visiškai kitokia nei tikėjausi. Galvojau rasianti penkias visiškai atskiras istorijas ir sąsajos bus paslėptos labai giliai, o joms pastebėti reiks labai akylai žiūrėti, bet na kad ir skirtingos labai tos istorijos, sąsajos aiškios, pernelyg aiškios ir tai gali būti palaikyta minusu, bet šiaip įtampa yra nemaža ir bent jau man išliko iki galo. Net ir žinodama, kad visos tos istorijos baigsis prastai vis jaudindavausi dėl veikėjų ir skatindavau bėgti, paklausyti visų perspėjimų iki beveik paskutinio momento.
Sunku rašyti apie šitą knygą visiškai nieko nepaspoilinant, bet kas mane labiausiai sužavėjo, tai tas toks žaidimas fikcija ir tikrove, kai rodos žinai, kaip ir kas, bet taip ne iki galo ir dar tikiesi, kad čia viskas kitaip ir tenka lyg ginčytis pačiai su savimi bandant nuspręsti tiesą, na bent jau iki tam tikro momento, kai jau apgauti savęs nebepavyksta. Kartu su šitu žaidimu labai įdomiai atskleidžiama ir vis daugiau paslapties įvairiais būdais lipdant mozaiką.
Trumpas žvilgsnis į keistą fantazijų pasaulį, kuriame lyg ir mokslo yra, ir mistikos, o pačiame romane galima rasti ir labai lengvo filosofinio žvilgsnio – tiek kiekviena istorija turi kažkokią problemą, kuri šiaip jau neišsisprendžia, bet akimirkai duoda peno apmąstymams, tiek juos jungianti istorija turi nemažą moralinę problemą, kurią išspręsti paliekama jau skaitytojui. Bet ir tai nebūtina.
Išskirtinis, nustebinęs ir įtraukiantis tas Sleido namas.
0 Komentarai