„Moteris narve“ – sakau iš karto – yra tikrai kokybiškas detektyvas. Bet patenkinti mano didžiulius lūkesčius, susidariusius prisiklausius liaupsių, nebuvo taip jau paprasta ir ši knyga nepatiko man taip labai kaip tikėjausi.
Stipriausia šio romano vieta matyt yra tai, kad greta tyrimo aprašymų lygiagrečiai pateikiami ir pagrobtos moteris išgyvenimai tuos visus penkerius metus. Pasakoti tokius dalykus įsivaizduoju nebuvo pati paprasčiausia užduotis, reikėjo pasisemti žinių apie žmonių elgesį tokiose trauminėse situacijose, aprašyti viską įtikinamai ir dar plius įdomiai. Rodos, skaityti apie tarp keturių sienų uždarytą moterį, kai niekas praktiškai nevyksta, negali būti labai įdomu, bet šį kartą buvo – sunku, taip – bet ir įdomu. Tai pavertė šį romaną kažkuo daugiau nei detektyvine senos beviltiškos bylos tyrimo istorija.
Pats tyrimas štai man pasirodė kiek blankokas. Susukta viskas neblogai ir aprašyta kokybiškai, bet na man trūko – ir intrigos, ir to atvipusio žandikaulio momento, labai jau kažkaip lygioje vietoje viskas išaiškėjo. Sunkiai įsibėgėjanti pradžia, kartais kreivoki sprendimai kertiniuose momentuose ir perdėm kinematografiškas epilogas. Jeigu vertinčiau tik pačią detektyvinę istoriją, tai ji ne tokia jau baisiai gera man pasirodė.
Bendrai sprendimai įdomūs, puikiai užmegztas kontaktas su skaitytoju paleidžiant kelias siužetines linijas – vienos pasibaigė, o kitos akivaizdžiai tempsis toliau, tai tolimesnes dalis tikrai skaitysiu. Kaip ir sakiau tikrai jaučiasi, kad skaitai kokybišką trilerį, bet pritrūko efekto, nebuvo to jausmo, kuris neleidžia atsitraukti nuo knygos.
0 Komentarai