Atrodo, kad ir nuo manęs būtų pabėgę žodžiai. Sėdžiu paėmusi knygą į rankas ir nežinau nuo ko galėčiau pradėti kalbėti apie šį romaną. „Knyga laiko būčiai“ šiaip jau turbūt išvis yra beveik neapibūdinama knyga, joje tiek daug dalykų, kuriuos supranti ir jauti, bet negali paaiškinti.
Žinutės butelyje fabula atrodo sena ir labai jau neoriginali, bet kažkas anotacijoje pakuždėjo, kad gal visgi ne taip yra, ir gerai pakuždėjo, nes pasakojimas tikrai originalus, jaudinantis ir gražus. Na, gražus savo prigimtimi ir idėja, nes turinys tai šiaip jau gana slogus ir vietomis emociškai tikrai sunkus.
Šiame lėtame, melancholiškame pasakojime autorė kalba apie patyčias tarp japonų jaunimo ir kamikadzes, apie cunamį ir rugsėjo 11, apie neviltį ir nenorą gyventi, apie budistų vienuoles ir minties galią. Apskritai tai labai visapusiškas pasakojimas, kuriame dera japoniškos kultūros detalės ir nuo pasaulio atskirtos tylios Kanados salelės gyvenimas, visos tos niūros sunkios temos ir graži knygos idėja.
Ir nieko nuostabaus, nes knyga tiesiog spinduliuoja idėją, kad viskas yra susiję neįtikėtinais būdais. Kokia tų sąsajų prigimtis, autorė leidžia nuspręsti pačiam, bet negali niekur pabėgti nuo viską supančios tokios lengvos mistinės atmosferos, kur, rodos, viskas yra įmanoma. Aš nuo proto šoku dėl tokių dalykų, likimo tema yra mano didžioji silpnybė ir labai mėgstu tokį lengvą magiškąjį realizmą.
Įstabus buvo ir stilius – labai gaivus pasakojimas pirmuoju asmeniu iš paauglės mergaitės pusės, kurį išsaugojo ir vertimas, kuo labai džiaugiuosi, jis toks liūdnas ir melancholiškas, bet kaip reikiant prikaustantis ir net nežinau, kabai sunku apibūdinti – gal žvitrus – ji mėgsta mesti ką kandaus ar ironiško ir visą pasakojimą nudažyti naujomis spalvomis. Apskritai tai didelis padėkos žodis skrieja leidyklos pusėn, tiek už vertimą, nesugadinant šitų subtilių detalių, tiek už įdomų viršelio sprendimą.
Aš galbūt būčiau norėjusi tvirtesnio galų surišimo knygos pabaigoje, nes vietos interpretacijoms autorė paliko ir aš neturiu jai priekaištų dėl to, bet man norėjosi kelių širmų praskleidimo, tokio mažyčio sneak peek, kad ir ne gryno atskleidimo. O dabar niekaip šitos knygos neišeis atsikratyt, liks mažytis kirbėjimas galvoje, kuris skatins mąstyti apie kvantinę fiziką, Merfio dėsnius ir paralelius gyvenimus.
Žinutės butelyje fabula atrodo sena ir labai jau neoriginali, bet kažkas anotacijoje pakuždėjo, kad gal visgi ne taip yra, ir gerai pakuždėjo, nes pasakojimas tikrai originalus, jaudinantis ir gražus. Na, gražus savo prigimtimi ir idėja, nes turinys tai šiaip jau gana slogus ir vietomis emociškai tikrai sunkus.
Šiame lėtame, melancholiškame pasakojime autorė kalba apie patyčias tarp japonų jaunimo ir kamikadzes, apie cunamį ir rugsėjo 11, apie neviltį ir nenorą gyventi, apie budistų vienuoles ir minties galią. Apskritai tai labai visapusiškas pasakojimas, kuriame dera japoniškos kultūros detalės ir nuo pasaulio atskirtos tylios Kanados salelės gyvenimas, visos tos niūros sunkios temos ir graži knygos idėja.
Ir nieko nuostabaus, nes knyga tiesiog spinduliuoja idėją, kad viskas yra susiję neįtikėtinais būdais. Kokia tų sąsajų prigimtis, autorė leidžia nuspręsti pačiam, bet negali niekur pabėgti nuo viską supančios tokios lengvos mistinės atmosferos, kur, rodos, viskas yra įmanoma. Aš nuo proto šoku dėl tokių dalykų, likimo tema yra mano didžioji silpnybė ir labai mėgstu tokį lengvą magiškąjį realizmą.
Įstabus buvo ir stilius – labai gaivus pasakojimas pirmuoju asmeniu iš paauglės mergaitės pusės, kurį išsaugojo ir vertimas, kuo labai džiaugiuosi, jis toks liūdnas ir melancholiškas, bet kaip reikiant prikaustantis ir net nežinau, kabai sunku apibūdinti – gal žvitrus – ji mėgsta mesti ką kandaus ar ironiško ir visą pasakojimą nudažyti naujomis spalvomis. Apskritai tai didelis padėkos žodis skrieja leidyklos pusėn, tiek už vertimą, nesugadinant šitų subtilių detalių, tiek už įdomų viršelio sprendimą.
Aš galbūt būčiau norėjusi tvirtesnio galų surišimo knygos pabaigoje, nes vietos interpretacijoms autorė paliko ir aš neturiu jai priekaištų dėl to, bet man norėjosi kelių širmų praskleidimo, tokio mažyčio sneak peek, kad ir ne gryno atskleidimo. O dabar niekaip šitos knygos neišeis atsikratyt, liks mažytis kirbėjimas galvoje, kuris skatins mąstyti apie kvantinę fiziką, Merfio dėsnius ir paralelius gyvenimus.
0 Komentarai