„Seserį“ ėmiausi skaityti be didelių lūkesčių ir gavau vieną geresnių skaitytų detektyvinių trilerių. Nežinau ar vadinčiau jį tokiu jau psichologiniu, bet gal čia tiesiog popsiniai bestseleriai taip apibūdinami iškreipė mano supratimą apie žanrą.
Knyga sudėliota labai įdomiai ir, turiu pasakyti, gana trikdančiai. Knyga yra vienas didelis laiškas dingusiai, o gal ir mirusiai, seseriai apie jos bylos tyrimą, lyg ir lygiagrečiai pasakojant jį vienam iš tyrėjų besiruošiant teismui, kai viskas lyg ir pasibaigę. Laiške pinasi dalykai, kuriuos pagrindinė veikėja nori pasakyti seseriai asmeniškai, dialogai su tyrėju apie praeitį ir dabarties gyvenimo detalės. Nors tas šokinėjimas vietomis ir trikdė, labai originaliai ir įdomiai papasakota istorija.
O ir pati istorija prikausto – niekas pagrindinės veikėjos neklauso, ji gana metodiškai bando tirti savo versijas pati – yra nemažai įtariamųjų, nemažai nežinomųjų, apskritai labai paprastai ir lengvai viskas rutuliojas, taigi vietos skaitytojo spėlionėms paliekama gana nemažai. Man patiko tirti viską kartu su pagrindine veikėja. Tam tikro prieskonio viskam prideda ir tai, kad lyg ir turi užtikrinimą, kad viskas baigsis gerai, kad tyrimas pasiseks ir kaltieji bus nubausti, nes viskas pasakojimas jau po fakto. O ir pabaiga efektinga – nutuokiau kas ir kaip šiek tiek ankščiau nei tai buvo akivaizdžiai pasakyta knygos puslapiuose, bet šiaip paslaptis išlaikyta gerai.
Galbūt vietomis ir erzino ne itin reikalingi buitiniai intarpai, kartais gal pamirštami akivaizdūs tyrimo būdai, bet bendrai – prikaustantis, įdomus ir logiškas detektyvas, paliečiantis kažkiek giliau nei įprasta ir kartu su detektyvu keliaujančias temas – netektį, kaltę, žmonių ryšius.
0 Komentarai