Kaip aš negaliu pakęsti, kai lietuviai paima ir pakeičia originalius knygų pavadinimus be versdami.. ‘My Oxford Year’ išversti ‘Metai su tavimi’ reikia sugebėti. Kas išgelbėjo šitą knygą tai neįtikėtino grožio viršelis, nes šiaip jau, kas išvis kreipia dėmesį į knygas tokiu pavadinimu? Tiesa, knygos turinys galbūt ir nusipelno labiau lietuviškojo pavadinimo.
Tikėjausi lengvo turinio, sklandžiai skaitomos knygos su idėja, istorija ir moralu, bet gavau tiesiog dar vieną nelabai vykusį svajonių romaną. Knyga prasideda nuo 25 metų amerikietės, atvykstančios metams į Oksfordą, apie ką ji svajojo N metų, be kita ko jai dar pasiūlo ir per atstumą dirbti kandidatei į JAV prezidentus irrrr visoje knygoje papasakota vienos paskaitos nuotrupa, keli pavėpę pokalbiai telefonu su žmogumi, dirbančiu su ta kandidate ir kaip ir viskas. Visa kita - nelabai įdomūs svaičiojimai apie gražuolį, pinigais pertekusį, Aston Martinu važinėjantį blogiuką dėstytoją ir jų santykius, prasidedančius kaip ‘be įsipareigojimų’. Aš būčiau buvusi visai patenkinta, kad romanas apie metų nuotykį Oksforde su šiek tiek amerikietiškos politikos išvirto į meilės istoriją, jei ji nebūtų buvusi tokia šabloniška ir neįdomi, o tas efektingas fonas būtų buvęs antrame, ne septintame plane.
Man susidarė įspūdis, kad autorė nusprendė ‘pafangirlinti’ apie Britaniją ir tiek. Ko trūko čia, tai įgarsinto britiško akcento. Gal tiesiog man reikia nustoti skaityti tą svajonių literatūrą, nes kažkaip ir akys nuo vartymosi į visas puses pavargsta, o lyg ir neturėjo ji tokia prasta būti.
0 Komentarai