Nežinau, ką tokio ypatingo mato žmonės skandinavų detektyvuose, bet štai suomiški detektyvai kažką turi. Na bent jau kiek spėjau susipažinti su Kati Hiekkapelto detektyvais, kurių antrasis - ‘Bejėgiai’ paliko neblogą įspūdį ir kiek geresnį nei buvo likęs po ‘Kolibrio’.
Kas man patiko ‘Kolibryje’ ir labai gerai išlaikoma antrame serijos romane - lėtas ir labai paprastas nusikaltimo tyrimas. Viskas, rodos, vyksta realiais greičiais - tyrimų rezultatų reikia palaukti, kažkurie jų daug kainuoja ir juos daryti atsisakoma. Tyrimas vyksta per pokalbius, nuojautas, sąsajas ir tokį tyrimą įdomu sekti. Šį kartą vėlgi įpinta kelios šalutinės istorijos bei pabėgėlių ir imigrantų problemos, pakeliančios paprastą detektyvinę istoriją į kitą lygį. Kas padeda, pasakojant visas tas atskiras istorijas, kad jos visos atskleidžiamos trumpais epizodais ir jeigu vienas kuris ir nelabai įdomus, tai nespėja įgristi ir jau neri į kitą epizodą.
Įtraukiantis, įdomus detektyvas su puikiais veikėjais ir misija. Jis neturi kažko labai išskirtinio savo detektyvinėje istorijoje ir iš kojų neišverčia, bet pats pasakojimas - malonus ir kartais to taip trūksta detektyvuose, kurie siekia tik šokiruoti ir jaudinti.
0 Komentarai