Kremtu aš Jo Nesbo trilerius po truputį ir štai prisikasiau prie šeštojo - ‘Gelbėtojo’. Banguoti tie mano santykiai su šiuo autoriumi, bet nuo penktosios knygos atrodo, kad pradėjau Nesbo mėgti ir šeštoji knyga įspūdžio nesugadino.
Nesbo savame stiliuje plėtoja daug siužetinių linijų, ne vieną nužudymą, kurie rodosi tai susiję tai ne, bet daro tai daugiau mažiau kokybiškai. Šį kartą, rodos, ir pati įsitraukiau į tyrimą, kelis dalykus ir pati numačiau, dėl ko džiaugiuosi. Nes tai nereiškia, kad buvo nuspėjama, tai reiškia, kad leido pačiai įsitraukti ir nebuvo viskas iš giedro dangaus. Buvo pora melagingų momentų, grynai skaitytojui suklaidinti, tai dėl jų šiek tiek pykstu, bet bendrai man patiko kaip sutvarkyti siužetas ir intriga. Netgi pradžioje labai išgąsdinę santykiai su nauju viršininku išsirutuliojo visai harmoningai, o ir leido autoriui kaip visada įterpti kažkokių įdomių faktų, niekaip nesusijusių su tyrimu, bet pagyvinančių tekstą.
Tai susidraugavau pagaliau įpusėjusi seriją su Nesbo, su Hariu Hūle sunkiau, bet irgi po truputį pradedu jį geriau suprasti, tai tikiuosi, kad taip ir toliau (o gal ir dar geriau) Nesbo varys.
0 Komentarai