Ėmiausi skaityti ‘Raudona, kaip kraujas’ suvokdama, kad tai bus paaugliškas detektyvas, kuriame geriausiu atveju reikės užsimerkti prieš mažiausiai kelis nelogiškumus, o blogiausiu gali tekti ir gailėtis, kad nusprendžiau pabandyti tokį, pripažinkim, gana keistą žanrą. Tiesa tokia, kad esu skaičiusi prastesnių ir nelogiškesnių trilerių iš pripažintų autorių.
Žinoma, nesiimu sakyti, kad tų nelogiškumų ir nevaikiškų poelgių nebuvo ar kad romane buvo daug kažką tirti, bet turint omenyje paauglišką kontekstą autorės padirbėta neblogai. Į akis lendantis ‘woman power’ motyvas ir šiaip pagrindinės veikėjos nuostabumas vietomis erzino, o ir pabaiga buvo suskubinta ir antiklimaksiška, nors pakeliui jau buvau susigundžiusi paskaityti ir kitas knygas.
Neblogas skaitalas mokinukėms su kažkokiu bandymu įpinti kažką gilesnio apie patyčias mokykloje.
0 Komentarai