Išgirdus Stephen King vardą turbūt kiekvienam, nė neskaičiusiam nei vieno jo teksto, o taip pat ir man, jis pirmiausia asocijuojasi su siaubo žanru, o aš štai pažintį su šiuo autoriumi pradėjau nuo turbūt ne paties tipiškiausio jo darbo - ‘Mizerės’, nors vėlgi iš kur man žinoti.
Skaitant šią knygą man pirmiausia kilo klausimas, kas išvis yra tas siaubo žanras. Aš nei vienos tokios knygos, bent jau kaip aš jas įsivaizduoju, nesu skaičiusi ir nežinau daugiau nei vieno autoriaus, kuris jai atstovautų. Paskaičiusi vikipediją suprantu, kad beveik visi gotikiniai romanai, įskaitant ‘Paryžiaus katedrą’ ar ‘Doriano Grėjaus portretą’ jam priskiriami, tai gal visgi tai ir platesnė sąvoka, bet mano pasaulėžiūroje vietos tokiam žanrui vis tiek neatsirado - nei šie du klasikos kūriniai man atrodo siaubo, nei pati ‘Mizerė’, o jeigu žiūrint taip plačiai tai beveik visus trilerius, bent jau detektyvinius, galima šiaip žanrui priskirti. Tai to siaubo žanro - tokio, kurio pirminis tikslas yra kelti siaubą ar kitas panašias emocijas - aš dar paieškosiu literatūros platybėse.
O štai ‘Mizerė’, patraukusi jau vien savo absurdišku lietuvišku pavadinimu (tikrai nežinau, kaip galima būtų buvę išversti geriau, bet tas komiškumas vis tiek bado akis), man pirmiausia yra labai geras psichologinis trileris. Įtampos tame - psichopatė gerbėja nelaisvėje laiko savo mėgstamiausios knygų serijos autorių, kuris ką tik numarino mylimiausią jos veikėją, ir verčia ją prikelti bei seriją pratęsti - siužete daug ir ji tiršta, kartais stingdanti. Pati fabula, nors ir pastatyta ant kvailokų pamatų - drąsi, unikali ir didelę laiko dalį aš žavėjausi ta absurdiškai gera idėja, kuri siužetą automatiškai paverčia įtraukiančiu.
Aš nežinau, ar man labai patiko pats tekstas, nes jis vietomis pasirodė kiek ištemptas ir chaotiškas, neprisijaukinau visų tų vaizduotės epizodų ar rašomos knygos intarpų, nors belaisvio mintijimai didžiąja dalimi ir buvo puikūs tiek aprašymo, tiek turinio prasme. Man asmeniškai knyga būtų labiau patikusi, jeigu būtų kiek trumpesnė ir griežtesnių formų.
Visgi pirma pažintis su Stephenu Kingu praėjo geriau nei tikėjausi ir jeigu kitos jo knygos pasižymi tokiais pat savotiškais scenarijais ir puikiai kuriama įtampa, manau paieškosiu dar jo kūryboje to mistinio siaubo žanro.
0 Komentarai