Su 11 Hūlės knyga pradedu jausti, kad visgi gera sugrįžti prie to tokio jau pažįstamo, laiko patikrinto Nesbo trilerio su trumpais epizodais, labai daug siužetinių linijų ar bent jų nuotrupų, kai nei viena nespėja itin įkyrėti. Ne visada susidraugauju su pačiu pasakojimu, bet formatą panašu prisijaukinau.
O apie knygą tai..
kiek serijinių žudikų per dešimtmetį pasitaiko Norvegijoje? Pačioje serijoje ne kartą minima, kad tai labai retas žvėris, bet Hulė Osle sugauna kiek - penkis?
kodėl visada reikia skriausti Harį?
ar tikrai reikėjo tiek beprasmių pokalbių apie tą prakeiktą vampyristą?
Šiaip tai vienas geresnių serijos darbų. Į senatvę Nesbo man visai pradeda patikti.
0 Komentarai