‘Kur išnyksta dingusieji’ ėmiausi be jokių lūkesčių, iš aprašymo tikrai sunku suprasti, kas tai per knyga, bet rodosi toks savarankiško tyrimo kindish trileris, galvoju pabandysiu. Likau gana maloniai nustebinta, nes knyga pasirodė tikrai gera.
Nebuvau tikra, kiek daug nusikaltimo ir jo tyrimo iš tiesų galima tikėtis, nes knyga ilgą laiką gali pasukti abiem keliais - tiek tapti psichologine drama apie tėvų santykius, paauglių problemas, kaltę ir šiaip sudėtingus žmonių santykius, tiek vienišos vilkės, kuria niekas netiki ir nepasitiki, beviltiškos, siaubingos, senos bylos tyrimu. Galiausiai pasukama antruoju keliu, bet abi linijos labai susipynusios ir viena kitą papildo. Buta tikrai šiurpių momentų, įtampa kuriama puikiai. Nuoseklus, paprastas pasakojimas.
Vietų užsikabinimui būta - pradžia turėjo nuobodesnių momentų ir kartais pastrigdavo lengvame pasikartojime, galiausiai pasirodė mano skoniui kiek per daug sutapimų. Pagrindinę paslaptį numačiau labai anksti, bet knyga vietomis vertė abejoti tuo savo sprendimu. Atomazga pasirodė kiek ištempta, nes jau viskas kaip ir atskleista, tu supranti kas, kaip, kodėl, bet veikėjai turi būtinai apie tai pasakyti vienas kitam. Ne itin gal man pavyko patikėti Sofijos poelgio motyvais, bet galiausiai pagalvojau, kad iš tiesų žmonės geba padaryti keisčiausių dalykų ir kažkuo panašių, šiurpių, neįtikimų istorijų yra pilna realiame gyvenime.
Sąrašas kažkaip gavosi perdėm ilgas, bet dauguma šitų dalykų visai nėra dideli minusai, kai kurie sutapimai ir net nujautimas yra įausti į audinį ir jį gal net papildo. Linkstu tikėti, kad autorė tikėjosi, kad viską išsiaiškinsiu pati, o taip nuspėjama kad supykčiau nebuvo. Trumpai tariant, toks gal ir vidutiniškas, bet labai gaivus trileris.
0 Komentarai