Knyga mano akiratin pakliuvo vien dėl keliavimo laiku, o kad ji iš tiesų apie Airiją ir jos nepriklausomybes siekį sužinojau tik pradėjusi skaityti ir tai maloniai nustebino, nes prieš mėnesį kaip tik lankiausi toje keistoje šalyje ir žiūrėjau į jų nepriklausomybės deklaraciją bei klausiausi jų tautosakos istorijų. Tiesa, keliavimas laiku čia yra ir gana didelė istorijos dalis, kuri keistai tinka prie airių ir jų pasakų.
O ši knyga yra tikrų tikriausia pasaka, kur visa, kas tik gali, turint omenyje, kad knygoje daug tragiškų istorinių įvykių, pasibaigia laimingai tokiais neįtikėtinais posūkiais, kad net tokio tipo literatūroje atrodo jau kiek per daug. Bet tai nėra kažkoks didelis priekaištas, nes tokių istorijų šiomis dienomis kažkaip norisi - gražios istorijos apie laiką nurungiančią meilę, o viskas čia tam tikrame lygyje logiška ir nuoseklu, tai kodėl gi nepatikėjus, kad likimas kartais taip stebuklingai susidėlioja. Tiesa, visa meilės linija ir jos dialogai galėjo nebūti tokie banalūs, bet ai, nu gi pasaka.
Didelė pasakojimo dalis yra airių nepriklausomybes kovos, atskleidžiamos per airių kilmės moters iš ateities istorines žinias ir patirtis atsidūrus tų įvykių sūkuryje. Idėja puiki, bet kartais istorinių veikėjų ir sutarčių bei sukilimų vardinimai buvo per pilami per sausai ir per mažai įlieti į pasakojimo tėkmę, kad harmoningai tiktų prie šios pasakos, todėl vietomis jaučiausi lyg atskiras knygas skaitydama.
0 Komentarai