Nesu ta, kuri nepatikimų pasakotojų nemėgsta iš principo. Pavyzdžiui ’Dingusios’ man klaikiai patiko, bet ši nauja manija kepti tuos nepatikimų pasakotojų trilerius kairėn ir dešinėn veda prie dirbtinų, pokvailių ir tiesiog nekokybiškų kopijų. Deja, ‘Žmonos’ man stojo labiau pastarųjų negu karalienės Flynn pusėn. Apie šią knygą tiesiog nėra ką kalbėti be spoilerių, tai jų bus daug ir rimtų.
Knyga nustebino ir ne kartą, nors tikrai jau buvau porą kartų įsitikinusi, kad vienas ar kitas posūkis aiškus iš anskto, bet stipriai klydau. Prie netikėtų posūkių prisidėjo ir įdomus vertimo sprendimas Ketvirtadienės vardą sutrumpinti, atskleidžiant kad tai nėra tik slapyvardis, kritiniu momentu. Kaip mačiau daug kur gerai apibūdinta - tiesiog patologiškai greitai skaitomas romanas, nes noras sužinoti kas yra kas - milžiniškas.
Deja, galiausiai paaiškėjus visai tiesai, pasijaučiau durnės vietoje, nes realiai visa knyga tapo nieko verta. Ji viską išverčia taip, kad tampa nesvarbu niekas - nei kas kalbėta, nei kas matyta, nei ko būta, nes pasakotojos smegenys tiesiog gali viską bet kaip, be jokių taisyklių pakeisti. Čia realybė nebuvo iškreipta psichinio ligonio, čia ji buvo absoliučiai pakeista ir jeigu iš tikrųjų yra psichinių sutrikimų, kurie veikia šitaip, jie man neatrodo tinkami tokio tipo pasakojimui. Visos tos haliucinacijos lyg turėtų turėti daugiau saitų su realybe. Neskaičiau nei ‘Kuždesių salos’, nei ‘Nuostabaus proto’, bet filmuose panašus scenarijus neprivertė jaustis žiūrėjus nesąmonę, realybė ten lyg turėjo daugiau svorio nei ‘Žmonose’.
Sunku vienareikšmiškai šią knygą vertinti, nes iš vienos pusės tikrai puikiai skaitoma, neblogai parašyta, nors gal ir nereikėjo tų trijų žmonų bajerių kiekviename puslapyje įterpti, įdomi, bet pabaiga viską man apvertė kiek per stipriai.
0 Komentarai