Galvodama apie Latviją ir Estiją kaip bendro likimo seseris dažnai neprisimenu, kad jų viduramžių istorija labai skiriasi nuo mūsų ir pastaruoju metu patraukė daugiau joje pamaklinėti. Būtent apie jas ilgai vienijusią Livoniją yra estų rašytojo serija `‘Tarp trijų marų’ ir jos pirmoji knyga ‘Lyno akrobatas’, pasakojančios apie Livonijos istoriją per vienos tikros asmenybės gyvenimą.
Imdama šią knygą tikėjausi audringo nuotykių romano kiek kitokioje aplinkoje nei įprasta, bet deja nors nuotykių būta, man jie paskendo aplinkos ir žmonių aprašymuose bei vietų ir vardų vardinimuose. Labai daug koncentruotasi į tai, kur juda rusų kariuomenė, bet tatai tikrai sunku sugaudyti ne vietiniam skaitytojui. Daug kalbama apie įvairius oficialius ir povandeninius hercogų, rotušės tarėjų ir panašių veikėjų santykius, kurių daug tai ir tai sekti man sekėsi sunkiai. Pats Baltazaras Rusovas, apie kurio gyvenimą ir sukasi romanas, irgi apsirodė prėskokas, nesupratau beveik nei vieno jo pasirinkimo, man sunku buvo jį palaikyti.
Sunku man buvo skaityti ir pamėgti šitą tikrai epinį kūrinį. Džiaugiuosi, kad estai tai turi jau nuo 1970-ųjų - jiems turbūt ši knyga skaitosi visai kitaip nei man ir jiems lengviau suvokti vietoves, mėgautis jų aprašymais ir gilintis į mažiausias istorines detales. Mums kažką panašaus kalibro padovanojo ‘Silva Rerum’ jau gerokai vėliau ir toks būdas pasakoti istoriją man priimtinesnis ir vargu ar vien dėl to, kad istorija artimesnė ir labiau pažįstama.
0 Komentarai