Jaučiausi žiauriai nepopuliari su savo nuomone, bet man ‘Vaiduokliai’ visiškai nepatiko. Tiesa, niekas nebuvo taip labai tragiška, kad galėčiau stipriai bėdavotis ir parašyti kilometrinį rantinimą, kuriais po to labai džiaugiuosi. Jeigu kas paklaustų kas konkrečiai nepatiko aš vargu ar galėčiau kažkaip tiksliai atsakyti - tiesiog nepatikėjau istorija ir veikėjais, o dažniausiai skaitydama tiesiog nuobodžiavau.
Knygos pradžia šiaip pasirodė daug žadanti ir nors kai kurios mintys ir konstrukcijos pasirodė tokios gan butaforinės, įspraustos lyg norint pasirodyti, man patiko pasakotojos tylus kandumas, taiklios įžvalgos, tokia šiek tiek Elizabet Bennet ji man pasirodė. Tačiau efektinga pradžia pasirodė buvusi tik tai, nes vėliau įdomių minčių ar taiklesnių pastabų pasirodydavo jau tik retkarčiais. Dažniausiai taip nutikdavo gvlidenant vieną ryškesnių ir geriau atskleistų temų - natūralų senų draugų nutolimą, kai prioritetai ir gyvenimo būdai metams bėgant pasuka perdėm skirtingais keliais. Man patiko daugelis pasakotojos įžvalgų, persidengiančių ir su feminizmo temomis, bet gal pritrūko gilesnio žvilgsnio.
Nors dažniausiai netiesioginės kalbos elementai pasirodė visai puikūs, su dialogais nusisekė prasčiau, nes šie ne visada tekstui duodavo ką nors naudingo ir dažniau jais buvo pilstoma iš tuščio į kiaurą, o paskutinė vinis į karstą bet kokiam dialogui man yra jo peraiškinimas - kaip pavyzdžiui ‘Šššš,- nutildžiau’, ko šį kartą buvo su kaupu.
Knyga bando gvildenti nemažai jautrių temų, pagrindinės veikėjos problemose turbūt daugelis plius minus trisdešimtmečių moterų atrado save ir pripažįstu, tai gali visiškai nuginkluoti, bet man šį kartą to neužteko, nes neradau nieko bent kiek šviežesnio, ryškesnio, įdomesnio, todėl niekas neatpirko gan vidutiniško stiliaus ir neįtikėtinų nutikimų. Knygos pabaiga visiškai pakraupino tiek siužetiniais sprendimais, tiek iš konteksto kažkaip labai iškritusiais porno filmo elementais. Situaciją kiek pagerino epilogas, kuris, kaip ir prologas, suregztas puikiai - tiek turinys, tiek forma jame groja itin darniai ir šypsodama į ūsą galvojau, kad gal visgi numatytas dvejetukas ir per mažai, bet visgi nusprendžiau labiau vadovautis malonumu skaityti visa, kas liko, o jis man deja buvo nedidelis.
0 Komentarai