Nors nei vienas Ricoli ir Ailz serijos serijos romanas man nepaliko didelio įspūdžio, panorėjus detektyvinio trilerio, kuriame gali paskęsti, vis tiek grįžtu prie jų, nes bene visi bandymai ieškoti ko nors naujo baigėsi vienos žvaigždutės įvertinimais, o Tess Gerritsen nors ir užsižaidžia melodramomis ir įkaitų dramomis kiek pamiršusi tyrimą, sugeba pateikti puikių ir įdomių mįslių, kurios visai neblogai plėtojamos.
Su ‘Tyliąja’ kaip visuomet buvo labai gerų momentų - man labai patinka senų bylų tyrimai, o dar geriau kai jie persipina su naujomis, o būtent apie tai ir sukasi šito romano veiksmas ir kai pradėjo aiškėti sąsajos ir numatomas visko gylis, aš kurį laiką tikrai tikėjausi, kad va radau tikrai gerą serijos knygą, bet tada nutiko įprasti dalykai, kur bet koks dedukcinis tyrimas yra išmetamas pro langą ir prasideda trilerių nesąmonės.
Šį kartą Tess Gerritsen į romaną nusprendžia įterpti ir daug Kinijos istorijos persipynusių su mitais ir tai sveikintina bei įdomu, bet man pasirodė kiek perkrauta ir daugelis istorijų buvo ten vien dėl buvimo, o į istoriją įtrauktos nebuvo. Aš būčiau labiau pora gerai inkorporuotų mitų pasitenkinusi.
Kai kuriais siužeto posūkiais buvo įkyriai skaitytojui mojuojama panosėje, o rezultatas man pasirodė kiek skystokas po tokio dramatiško build-up’o. Visgi istorija įtraukė, o ir tyrimo, nors ir mažokai, buvo daugiau nei kitose serijos dalyse.
0 Komentarai