Paprastai kiek privengiu tokių emociškai žlugdančių knygų, bet pritraukė viršelis, o ir žadėta žmogžudystė leido pagalvoti, kad gal bus kažkokios atsvaros tam dusinančiam psichologiniam smurtui, apie kurį teks skaityti. Tai nebuvo, bet kadangi knyga trumputė - ištvėriau ir net galima sakyti surijau.
Knyga tamsi, sunki ir žiauri kiekviename puslapyje, bene kiekviename sakinyje, net pasakotojos svajonės spinduliuoja neišsemiamą liūdesį. Bet papasakota tuo tokiu gal vaikišku, paprastu stiliumi, kuris leidžia tekstui lengvai lietis ir suteikė tam tikrą papildomą emocinį sluoksnį. Man slogumo pridavė ir esamasis laikas. Nors ir sunku, nesinori patikėti, kad gali būti taip blogai, tie klaikūs gimnastikos sporto užkulisiai įtikina.
Knyga trumputė ir aš pastaruoju metu pastebiu, kad man labai patinka trumpos, koncentruotos knygos, kai atrodo visi šiandien stengiasi rašyti ilgas, nors ir ne visada turi ką tiek pasakyti. Bet nors ir trumpa, skaitant jausmas, kad vietomis kažkas kartojasi neapleido. ’Geros mergaitės’ labai koncentruojasi į emocinį būvį, bjaurius dialogus ir šiaip kala į galvą epizodus apie toksišką trenerę, komandos pažibą ir šiaip bendrą atmosferą ir knygą įpusėjus jau norisi išrėkti, kad gana, supratom, pasakok ką nors daugiau. Ir ne tik dėl to, kad sunku visą tai tverti, tiesiog jau tikrai gana ir norėtųsi gal pasižiūrėti į viską iš kokio kito kampo, gal daugiau detalių apie turnyrą, sportą ir kitus gimnastus. Bet siužetas, nors ir paprastas, buvo ir kažkaip mane įtraukė, norėjosi pažiūrėti, kaipgi visi ten tie jų santykiai išsirutulios.
Visgi aš suprantu, kodėl autorė priėmė būtent tokius sprendimus, nors man gal kartais ir norėjosi, kad knyga būtų kiek kitokia. Anotacijos pažadas, kad bus žmogžudystė kiek klaidinantis, nors iš tiesų tai matyti, kad paskaičius ją atidžiau ji sako visišką tiesą. Lavonas tikrai yra, bet jo buvimas toks gana antiklimaksiškas, tiesiog dar viena harmoninga paveikslo dalis. O tai jau daug pasako apie knygą, jos nuotaiką ir temą.
0 Komentarai