Prieš keletą metų skaičiau kitus Ginos Viliūnės ale detektyvus ‘Karūna be karaliaus’ ir ‘Vilniaus Madona’, kuriuose irgi buvo daug Vilniaus, ir istorinio, tiesa, bet visgi labiau modernaus, kuriame man per daug į akis krito tragikomiški siužetiniai sprendimai ir tiesiog nepamėgiama pagrindinė veikėja. Nusivylusi toliau autorės kūrybos nebesekiau, bet štai netyčia užmačiusi naująją jos budelio mokinio seriją pagalvojau, kad verta suteikti dar vieną šansą ir manau, kad autorės sprendimas susikoncentruoti į tai ką ji žino geriausiai - istorinį Vilnių - buvo labai vykęs.
Kadangi nesu to istorinio Vilniaus ekspertė, kad ir tiek apie jį mokiausi ir skaičiau, man viskas iš karto pasidarė ne taip nelogiška. Aš pasinėriau į tą vaitų, pameistrių ir budelių pasaulį, su jo taisyklėmis ir mitais ir galėjau tiesiog mėgautis istorija. Gido ir istoriko balsas, neretai išlendantis šitoje knygoje tiko ir pritiko. Be jokių šaudau gaudau taip šiek tiek šerlokiškai bandoma išdedukuoti kas nužudė batsiuvį ir išgelbėti nekaltą gražuolę tarnaitę. Taip, yra pasakos elementų, bet jie čia tiesiog tinka. O ir vėlyvoje paauglystėje šį romaną galima skaityti ir vaizdingiau susipažinti su XVI amžiaus Vilniumi.
Detektyvinė istorija paprastutė ir tikrai trumputė jei išmestume visus istorinius pasakojimus ar poilgius aprašymus, bet romanas labai spalvingas ir gražus. Taip, gal vietomis ir per daug gražus, bet tikrai skaitysiu tolesnes serijos dalis.
0 Komentarai