Sakyčiau ‘Aštuonios tobulos žmogžudystės’ yra tiesiog tobulai sukonstruotos knygų, o ypatingai detektyvų mylėtojams. Ji puikiai tinka į knygų apie knygas kategoriją, nes veiksmas sukasi apie žmogžudysčių iš tikrų XX amžiaus detektyvų imitavimą, o pasakotojas yra knygyno bendrasavininkas.
Taip, knygų mylėtojams gali ir ir ne visai patikti tai, kad bent jau tų aštuonių knygų siužetai yra gana nuodugniai atpasakojami, nes to reikia šios knygos siužetui plėtoti. Aš iš sąrašo skaičiau tik naujausią ‘Slaptą istoriją’, kurią vargiai priskirčiau prie detektyvų žanro ir nepamenu kaip anksti paaiškėja detalės, kurios atskleidžiamos, bet kiek pamenu tikrai ne whodunnit yra tos knygos esmė. Man rodos, kad tai tinka daugeliui ten aprašytų knygų, bet nemėgstantiems net ir mažiausių spoilerių turbūt siūlyčiau pirma susirasti sąrašą ir perskaityti norimas knygas iš jo prieš imantis šio tikrai puikaus detektyvo.
O jis tikrai puikus - man patiko kaip į siužetą įpintos knygos, pačio romano tempas, kaip jis kito, siužeto posūkiai, kaip dėliojamas pasakojimas - jis nesausas, nevienalypis, ne visada net detektyviškas. Aš beveik juo patikėjau, taip buvo gal kiek pritemptų ar keistokų vietų, bet bendrai tai jis toks gana žemiškas, paprastas ir būtent tuo mane nokautavo. Įdomiai supintas modernus ir klasikiniai detektyvai, tiek tiesiogiai siužetiškai, tiek ir formomis bei tonais. Sugrąžino man tikėjimą šiuolaikiniais detektyvais.
0 Komentarai