žvilgsnis pro prezidentūros raktų skylutę

Klaikų šleikštulį kelia knygoje vaizduojami epizodai apie narcizą, kažkokiu būdu išrinktą prezidentu, jo kelią į tas pareigas ir klystkelius valdžioje. Dauguma dalykų ir taip žinoma, bet sukonspektuota ir sudėliota taip, kad ne juokais varo į neviltį. Labai tikiuosi, kad per kažkokį stebuklą jo neišrinks antrai kadencijai ir kad gink dieve nereiks pačiai už jį balsuoti. 

Bet nežinau, ar ši knyga labai prisidės prie to tikslo, nes man joje trūko svorio. Ji tokia šiek tiek pletkų lygyje. Nesakau, kad kažkur meluojama ir suprantu, kad informacijos šaltinių patiekti nebuvo įmanoma, bet man tiesiog trūko kažkokios konkretesnės informacijos, nes į viską žiūrima lyg pro raktų skylutę - pateikiama įvykių suvestinė, itin lengvai bet kam prieinama internete ir šiandien net atmintyje gyva, ir pagardinama ji kažkiek apibendrintomis anoniminėmis patarėjų nuomonėmis. Vargu ar ši knyga galėtų įtikinti net ir kiek svyruojančius gerbėjus persvarstyti savo lojalumą. 

Apskritai toks šiek tiek chaosėlis man ten viskas pasirodė. Pranešėjo ir Prezidento dalys itin mažai koreliuoja, atrodo kaip atskiros istorijos, kurių kiekviena turėjo būti atskira knyga. Pateikiama daug aktualijų, kurių vienos detaliai ir itin vaizdžiai aprašomos, kaip lėktuvo nutupdymas, kurio gyvi aprašymai buvo tikrai įdomūs, bet visiškai ne į temą. Kita vertus kovido kontekstas pateiktas prabėgomis. Aš aišku visas aplinkybes skausmingai ir pati žinau, bet po penkiolikos metų ne visiems gali būti taip pat aišku, o jeigu knyga ir nesikėsina į išliekamumą, tai kam tada išvis pateikinėti kažkokį kontekstą. 

Nesu skaičiusi užsienio šio žanro literatūros, tai nelabai turiu su kuo palyginti ir gal tikiuosi iš tokių knygų tiesiog per daug ir tuos nerealius lūkesčius man suformavo filmai, o ir lietuviškas kontekstas turbūt nesuteikia tokių galimybių žurnalistikai kaip galbūt suteiktų amerikietiškas. Kad ir kaip būtų ‘Pranešėjas ir Prezidentas’ pasirodė įdomi ir tikrai reikalinga knyga, nors ir ne viskas joje man patiko.