Dar vienas pasityčiojimas iš skirtingų gyvenimo variantų fabulos. Šis žadėjo kryžkelę sprendžiant ar turėti vaikų ir atrodė, kad tai kaip tik toks užtaisas, kuris gali pakurti gerą tokio tipo istoriją, bet vietoje to gavau prastai parašytą, ištęstą ir visiškai su siužetu nesusijusią esė bandančią teigti, kad moteris gali pasirinkti neturėti vaikų.
Pirmas blogas ženklas buvo jau tuomet, kai ta svarbioji kryžkelė, viską sprendžiantis gyvenime momentas - barnis dėl pilno buteliuko vitaminų planuojančioms vaikus moterims. Kažkaip atrodo, kad ta kryžkelė turėjo būti jau ankščiau, dar prieš sutinkant juos gerti. Galų gale tame barnyje ir tų pasirinkimų nėra daug, neaišku kaip kažkokie kitokie žodžiai pasakyti nulemia skirtingus jos gyvenimo variantus. Bent jau viename variante tai tas lemiamas momentas išvis nėra pasakojamas, bet ir kituose jis toks blankus, toks suveltas, kad realiai nelabai turi išvis kažkokios reikšmės ir tie gyvenimai tiesiog įvyksta. Tarp jų susigaudyti ne visada lengva, nes jie nėra pasakojami nuosekliai, o tarp jų šokinėjama ir jie tiesiog skyriaus pradžioje nurodomi numeriais ir kartais pavyksta atsiminti, kokie ten jos pasirinkimai buvo šitame variante, bet šiaip skaitysiantiems primygtinai siūlau pasikonspektuoti koks skaičiukas kokią pasirinkimų seką turi.
Didžiąją knygos dalį praktiškai nevyksta niekas, tik ilgi pasakotojos zyzimai mintyse kaip ji nenori turėti vaikų ir kaip bene visi ją spaudžia jų turėti ir nenatūralūs, iš tuščio į kiaurą pilstantys dialogai. Ji galvoja amžinai tą patį, dialogai irgi pasikartojantys iki koktumo. Pati problema ir tema tikrai opi ir idėja knygos buvo puiki tiek socialine, tiek literatūrine prasmėmis bet jos išpildymas - klaikus. Pamatyti, koks jos gyvenimas būtų išsiskyrus su vyru ir pasirinkus neturėti vaikų ar kaip tik nusprendus gimdyti netenka, nes knygoje apie jos gyvenimą išvis nėra pasakojama - tai labiau kratinys epizodų, dažniausiai pasikartojančių esė - minčių ar dialogo forma, kurie nelabai ką pasako apie tai, koks jos gyvenimas, kas ją džiugina ir liūdina, neparodoma, kad viename štai ji pasiekė to, kitame veikė tą, trečią gal nuvarė į šunkelius. [!!!Vidutinis spoileris likusioje pastraipos dalyje!!!] Apskritai tai skirtingų gyvenimo variantų čia išvis nerasta, nes ji visuose galiausiai tampa mama - ar tai biologine ar ne. Tai nuvilia tiek siužeto prasme, nes knyga praranda bet kokią prasmę, tiek moraline. Kaip su tokiu finalu autorė žada išsiųsti kažkokią žinutę apie moters pasirinkimo laisvę?
Nors šiaip pirmas blogas ženklas turbūt turėjo būti puslapių skaičius. 380 gali atrodyti nemažai ir kartais būna per daug, bet kaip į juos kokybiškai sutalpinti 9 gyvenimus? Vienam tenka po 40 puslapių, dažnai nė įsivažiuoti į knygą per tiek nespėji. Privertė mane ši knyga susmąstyti, kad visai norėčiau ne itin ilgų knygų serijos, kur kiekvienoje knygoje skirtingas gyvenimo variantas pateikiamas ir pamatyti skirtingai išsirutuliojančius tų pačių veikėjų likimus - aišku reiktų pakankamai dramos, bet manau būtų įdomu.
0 Komentarai