Labai ne savo rogėse jaučiausi tiek knygą skaitydama, tiek dabar apie ją rašydama. Pirmiausia prasilenkėme ideologiškai - prieš skaitydama praleidau, kad knyga labai jau kairuoliška, o aš kažkaip pavadinimą suinterpretavau ne taip radikaliai, koks man pasirodė tekstas. Jokiu būdu nesakau, kad jis itin radikalus ar nelogiškas, iš tiesų kai kurios dėstomos mintys kažkiek surezonavo - ypatingai apie biurokratijos ne nunykimą, o kaip tik gal net suintensyvėjimą šiuolaikinėse įmonėse.
Reikia pabrėžti, kad knyga iš tiesų ne apie kapitalizmą ar jo alternatyvas, o būtent apie kapitalistinį realizmą - apie kapitalizmo sukurtą kultūrinį ir socialinį kontekstą, kuriame gyvename. Autorius daug knygoje remiasi filmais, į juos referuoja (‘Children of Men’, ‘Wall-E’, ‘Heat’, ‘Bourne’, etc) ir aš džiaugiuosi, kad bent dalį jų buvau mačiusi, nes šiaip tekstas man buvo labai klampus. Man pasirodė, kad autorius vietomis gerokai perspaudžia simbolius ar potekstes, kurias mato tuose filmuose ir jų sąryšį su jo dėstomomis tezėmis. Apskritai tai nėra lengvas publicistinis skaitalas plačiosioms masėms. Tam, kad jis duotų kokio peno, reikia nemažai žinoti apie pastarųjų poros dešimtmečių britų aktualijas, būti mačius tuos nagrinėjamus filmus, susipažinus su kai kuriais kitais kairiosios pakraipos veikalais, veikėjais ir sąvokomis.
0 Komentarai