Kažkaip po ‘Bado žaidynių’ sėkmės, gal ir nelabai logiškai, priskyriau save prie distopijų gerbėjų – nepaprastas įdomumas skaityti beprotiškas ateities idėjas ir pamatyti jose realybės krislus, pasiūrėti į save šiandien kitomis akimis. Deja, be reikalo šias savybes priskyriau distopijoms apskritai, nes matyt ‘Bado žaidynės’ buvo visai kito kalibro.
Divergentė – jau trečia stipri, žmones suburianti mergina, vedanti skaitytoją nepažįstamo ateities pasaulio bedugnės kraštu, su kuria susipažinau. Pirmoji buvo Ketnė – tikra revoliucionierė, jos sielvartas ir košmarai buvo tikri ir sukrečiantys, ji buvo teisinga ir beveik visada elgdavosi itin protingai. Gali suprasti, kodėl ji tampa strazdu giesmininku. Nieko panašaus negalima pasakyti nei apie Kasiją iš ‘Parinktųjų’ nei apie Trisę – nors ir buvo teigiama atvirkščiai, ji man dažnai atrodydavo buka, tikra jausmų blaškoma šešiolikmetė, kuri elgiasi kaip pakliūna, nors tiesą sakant ir tie jos jausmai manęs visai neįtikino. Šitose motetriškose trilogijose pagrindinė veikėja yra kertinis elementas, o kai jis kreivas pasaulis tampa nei logiškas ir nei įdomus, o sukilimas beprasmiškas ir tuomet visa magija subliūkšta.
O jos buvo. Buvo įdomu pažindintis su dar vienu keistu pasauliu, skaityti ir mąstyti apie visas moralines jo problemas, romantiškieji santykiai mezgėsi paslaptingai, tyliai, Trisė buvo kiek pasimetusi, bet stipri ir valinga. Tikėjau, kad viskas bus nuostabu. Bet tada viskas pasileido kūlversčiais. Jau pirmoje knygoje veiksmas veja veiksmą – būtų gal ir nieko, bet neliko laiko žmoniškai išnagrinėti situacijos, kažką joje įžvelgti – lieka tik ‘šaudau gaudau’, nes ‘išmokau ir galiu’, nelieka jokios prasmės. Tiesa, to veiksmo vėliau sumažėjo. O kaip gerai pagalvoji, gal dabar prasidės analizė, bet ne, sako rašytoja, atsiradusias spragas užpildysim durnais dialogais vystomu santykių aiškinimusi nuvarysim visus tuos tiek žadėjusius santykius į kapus.
Bet aišku net ne tame čia yra visa esmė, nors ir užima daugumą siužeto. Esmė yra konfliktas, kuris vis keičia formas – pirmiausia tai konfliktas tarp valdžios ištroškusių proto bokštų, teisybės ieškančių geriečių ir į abi puses plėšomo ginklo – stipriųjų. Šitas konfliktas turbūt buvo geriausiai išnagrinėtas, nors ir be jokių rimtų idėjų. Tuomet prasideda konfliktas tarp tikinčių luomais ir dabartine santvarka ir bet kokia kaina siekiančių ją sugriauti – šitas konfliktas išsprendžiamas išsiunčiant pagrindinius veikėjus į ‘pasaulį už tvoros’. O ten laukia dar vienas konfliktas – tarp genetiškai tobulų ir sugadintų žmonių. O šitas tai galutinai viską sugadina. Nes nors potencialo daug – žiūrima į tą konfliktą ne iš tos pusės, idėjų nerasta, o sprendimas visai išklibina pamatus ir atgalia ranka nubraukia viską, kas dar buvo iš tos trilogijos likę. Nepadėjo čia ir pasakojimas iš kelių pozicijų – nors pozicijos labai skirtingų veikėjų – skirtumo jų tone, kalboje – nerasta.
Aš labai stengiausi rasti toje trilogijoje idėjų ir moralą, bet, rodos, jai teks tenkintis įdomios, bet beprasmiškos knygos etikete. Aišku, buvo viso to drąsos, draugystės ir ištikimybės aukštinimo, bet jį sukišti į knygą gali visi, kas netingi. Distopijose aš ieškau kažko stipresnio. Apskritai tai nereikėjo tos trilogijos – būtų pilnai užtekę pirmos knygos su žmoniška pabaiga, kur sistema grįžta prie vertybių ir šiek tiek persitvarko.
O grįžtant prie moterų kaip pagrindo tai man kažkaip keistai jau atrodo, kai visiem distopijų sukilimam vadovauja moterys, pagrindinė jų jėga irgi moteris, o pagrindinis blogiukas – vyras. Idėjos geros, tikrai. Man tai patinka. Bet reikia į jas žiūrėti, kaip ‘Bado žaidynėse’ – visapusiškai, ne idealizuotai, ten moterys stiprios, bet joms reikia pagalbos, be vyrų jos būtų niekas ir atvirkščiai. Tokias idėjas reikia skleisti, o ne ‘aš moteris, aš žinau ką darau, atsiknisk’. Nes toks idealizmas niekur neveda.
Žodžiu čia vėl gavosi kažkoks meilės laiškas ‘Bado žaidynėms’ ir labai stiprus ir ilgas ‘Divergentės’ nurašymas. Bet aš jos nenurašau – tai dar vienas ateities vaizdų gabalėlis, kurį gali dėti į bendrą katilą ir vėliau kažką iš jo sumaišyti.
0 Komentarai