Populiarioji psichologija skamba kažkaip ne kaip, viršelis iš tiesų irgi atrodo labai jau popsinis, jei tikiesi kažko visgi mokslinio. Bet kai psichologija nėra tavo sritis, o apie evoliucijos psichologiją išgirdai tik neseniai arba išvis nežinai, kas tai per daiktas ir su kuo valgomas – tai pats tas susipažinti. Populiarioji ji ta prasme, kad mokslas čia pateikiamas suprantamai kiekvienam, per galbūt kvailokus ir banalokus, bet aiškius pavyzdžius. Vietomis tekstas pateikia net šmaikščių dalykėlių ir priverčia nusijuokti.
Evoliucinė psichologija stengiasi aiškintis kaip kiekviename mūsų sukaupta žmonijos patirtis kartu su gyvūniškais instinktais veikia mūsų elgesį šiandien. Pamatinis teiginys čia, kad kiekvieno individo svarbiausias siekis yra palikti kažką po savęs, t.y. kuo plačiau paskleisti savo genus ir būtent šis troškimas yra mūsų visų varomoji jėga. Evoliucijos psichologai aišku pripažįsta, kad visiškai paaiškinti žmonių elgesį galima tik nagrinėjant tiek genetikos, tek aplinkos poveikį.
Akivaizdu, kad ši knyga itin kontraversiška. Ji aiškiai pabrėžia, kad žmogus yra gyvūnas ir ne tik kūnu, kas daugeliui ir taip aišku, bet ir smegenyse, kad daugelis dalykų, morališkai laikomų neteisingais, mums yra įgimti ir tik aplinkos veikiami mes išmokstame elgtis priešingai savo prigimčiai. Žodžiu, ji iš esmės neigia kai kuriuos dalykus, kuriuos mes laikome savaime suprantamais ir moraliais, daug ginčijasi su socialinių mokslų brukamais daugelio dalykų aiškinimais ir nenorint kvailai iš pykčio daužyti galvą sienon, labai svarbu įsisąmoninti tai, ką pačioje knygos pradžioje pabrėžia autoriai – knygoje nagrinėjama tik ta evoliucinės psichologijos dalis, apie kurią nėra įprasta kalbėti – genetiškai sukauptos informacijos įtaka, o aplinkos poveikis tiems dalykams nėra nagrinėjamas.
Viso šito neįsisąmoninus, tikrai sunku nežaliuoti skaitant apie tai, kad mūsų smegenys vis dar strigusios akmens amžiuje, pritaikytos mąstyti pirmykščio žmogaus aplinkoje ir dėl to mūsų smegenims sunku suprasti šiandieninį pasaulį – vyrai nesuvokia, kad pornografijos žvaigždės ne jų nosiai, o moterys – kad nepastos vien žiūrėdamos į nuogo vyro nuotrauką, kad viskas, kad poliginija (vyras turi daug moterų) yra naudinga moterims, o monogamija vyrams ir kad gražiems tėvams gimsta mergaitės. Tačiau kiekvienas sakinys šitoje knygoje yra palydimas statistinių ar kitokių tyrimų.
Apskritai, šitą knygą skaityti nepatarčiau dievobaimingiems ir mokslo nepripažįstantiems siauro proto žmonėms – jie pažaliuotų jau po trijų puslapių. Mokslo viršenybė pripažįstantys ras šitoje knygoje galimybę praplėsti akiratį, kai kuriuos dalykus pamatyti iš kito kampo ir bent trumpam išvalyti galvą nuo visos rožinės romantikos. Tik reikia ant skirtuko užsirašyti, kad kalbama apie pačius giliausius mūsų troškimus ir tai, kas rašoma visai nėra absoliutu. Ir kad tikimybė, jog gražiems tėvams gims mergaitė vos keliais procentais didesnė, nei susilaukti berniuko.
0 Komentarai