‘Dingusi’ - dar viena knyga, kuri padalina pasaulį į tuos, kuriems tai didžiausias šedevras ir tuos, kurie niekaip negali suprasti, kas gi čia tokio stebuklingo. Arba tuos, neskaitančius populiarių dalykų. Ir bene kiekvieną kartą aš niekur netinku. Tiesa, visada ramiai į traukinį įšoku jau seniausiai jam nuvažiavus, net keli metai po filmų pasirodymų ir vertinu viską normalizuotoje skalėje.
Savaime aišku, yra rizika, kad pagrindinės detalės nuogirdos iš esmės sugadins intrigą. Na tai žinoma šis atvejis būtent toks. Bet turiu pastebėti, kad knyga man vis tiek patiko, buvo įdomi ir šokiruojanti.
Ji aišku šiurpi, net kažkaip miegoti sunku po tokios psichozės dozės. Ir kas man labiausiai patinka, kad tie psichologiniai žaidimai rutuliojasi ne tik siužete, bet ir pati knyga žaidžia su skaitytoju – kažkaip viskas labai harmoninga. Visas tas kelių lygių knygos knygoje pyragas susuka smegenis kaip reikiant. Apskritai visa pirmoji dalis šitaip susipynusi, kad perskaičius jau sunku atsirinkti, kurios detalės buvo tiesa, kurios pramanas. O gal išvis viskas pramanas? Nesu psichologijos ekspertė, bet ir idėja ir tas jos apgaulingas pateikimas suėjo gerai.
Bet viskas labai jau užsitęsė, ypatingai pradžia – laukimas varė iš proto ir darėsi nuobodoka. O ir vėliau kai kas rodėsi perspausta - kad ir visas prabangaus kalėjimo siužetas - idėjiškai tiko, bet ir kažkaip buvo per daug. Pabaiga erzinanti kaip reikalas, bet knygos požiūriu šimtu procentu geriausia ką buvo galima padaryti. Taip jau sociopatiška iki kaulų smegenų. Žodžiu su trūkumais, bet bendrai išdailinta ir man patiko.
0 Komentarai