Tai va. Šita knyga savo fabula klaikiai primena G. Flynn „Tamsumas“ – viena po tragedijos gyva likusi ant viso pasaulio pikta mergina, jos liudijimu ilgiems metams kalėjime atsidūręs nekaltas (o šį kartą dar ir laukiantis mirties bausmės) žmogus, šutvė besistengianti jį išlaisvinti ir taip toliau. Bet neapsigaukim – jos nė iš tolo nepanašios ir jeigu tau patiko „Tamsumos“, tai nepasimauk ant nugarėlės pažado, kad patiks ir šitas daiktas – bėk kuo toliau ir neatsigręžk.
Nes šitos knygos anotacija yra tiesiog vienas didelis melas. “Niekas nežino, kad Tesa ir toji išgąsdinta trapi mergaitė, kokia ji kažkada buvo, pasistatė tikrą paslapčių tvirtovę.” Amm, o kur ta paslapčių tvirtovė? Ji dėl neaiškių priežasčių melavo, kad neprisimena šiurpių detalių ir kodėl nuo riešutų sviesto jai darosi bloga. Ištisas paslapčių Versalis, ne kitaip. „Artėjant egzekucijos valandai Tesa vis labiau nerimauja dėl savo psichikos būklės, o dar labiau – dėl savo paauglės dukters saugumo.” Am? O kur jinai suabejojo savo psichikos būkle? Ji galvojo, kad kiti ja laiko nestabilia. Yeah, close enough. „Moteriai nelieka nieko kito, tik stoti į akistatą su praeities šmėklomis ir persekiojančiais košmarais, kad pagaliau sužinotų, kas iš tikro nutiko tą naktį.” Nes pora nereikalingų pakasinėjimų ir vizitų pas psichologę ir yra ta akistata su praeitimi. Yeah, right.
„Juodaakė Suzanos – šokiruojantis, įtemptas ir originalus psichologinis trileris” . Apie originalumą aš jau išvis patylėčiau. O apskritai tai blankesnės knygos ir paeiškot reikėtų. Buvo nuobodu. O kai psichologinis trileris (tarkim) tau nuobodus, gero nelauk. Taip, stimulo sužinoti paslaptis buvo, bet kai likus kiek mažiau nei pusei knygos supratau, kur pakasta paslaptis, skaitymas išvis prarado bet kokį malonumą. O ir šiaip, joje praktiškai niekas nevyksta, puse knygos užima niekam nereikalingi dialogai su psichologu prieš 17 metų, vėliau niekam neįdomios ištraukos iš parodymu teisme, o, geriausia tai, kad kas iš tikro nutiko, taip ir nesužinome. Ne bet rimtai, kaip psichologiniais trileris tai šita knyga parašyta itin prastai, o pabaiga ne tik kad neatpirko, bet tik dar labiau viską pablogino.
Skaityti įmanoma, bet bendrai iš šitos sferos yra tikrai geresnių kūrinių, kur ir įdomu, ir šokiruoja, ir įtampos yra, ir veikėjai ne žaisliniai, ir pašalinių temų įterpta, kad ir tose pačiose „Tamsumose“.
0 Komentarai