24 vėjai

 

'Dabarties akimirka' jau ketvirtoji mano skaitoma Musso knyga ir vienintelė tikrai palikusi įspūdį buvo pirma skaityta 'Rytoj'. Galbūt autorius, kurio ryškiausias knygų elementas yra plot twist akimirksniu pasukantis visą istoriją kitu kampu, nebesugeba nustebinti, nes žinai, kad kažko panašaus reikia tikėtis. O kai visa istorija ant to vieno momento, kurio tu lauki ir kuris galiausiai pasirodo be ryšio, ir pastatyta, nes šiaip tekstas nėra labai išskirtinis, tai kažkaip ir bendras įspūdis pasirodo nekoks.  O galbūt man tiesiog pasisekė ir pradėjau nuo vienintelio šiek tiek kitokio jo darbo, kuriame tų stebinančių akimirkų buvo ne viena, kuriame visa knyga buvo netikėtumų paradas ir kitos tokios jau neberasiu jo repertuare. Na bet faktas yra vienas, kiekviena knyga, kurią skaičiau po to būdavo vis prastesnė už prieš tai skaitytą ir ši sumušė visus rekordus. 

[Kaip visuomet su šitomis knygomis, gali būti labai blankių spoilerių, o net patys blankiausi gali sugadinti skaitymą, tai atsargiai.]

Vyrukas keliauja laiku, atsibunda kiekvienais metais 24 valandoms. Fabula, pripažįstu, žiauriai įdomi, o keliavimas laiku visose formose yra vienas mano mėgstamiausių fantastikos elementų. Ir net skaityti vietomis buvo įdomu, norėjau sužinoti, iš kur visgi atsirado tas keliavimo laiku prakeiksmas, kaip jis veikia ir kaip jį nutraukti, bet taip to ir nesulaukiau. Be to, tas vyrukas, savaime aišku, tų kelionių metu vis susitinka su moterimi ir jie, aišku, įsimyli. Tai štai vienas mano nemėgstamiausių elementų literatūroje yra meilė lygioje vietoje, kai jie vienas kito nepažįsta, matėsi kelias valandas, o meilė jau iki nukritimo. Ir tai tęsiasi visos knygos metu, kol galiausiai ateina tas lauktas plot twist, kuris išvis nupučia visą logiką, visą istoriją, kaip tie dvidešimt keturi vėjai romane. Aš ne tai kad ne itin supratau visą tą posūkį, aš net ir nebenorėjau suprasti, norėjau atskaityti tą dalį ir geriau turėti knygą be pabaigos, negu su tokia pabaiga, kad ir kokią ten gilią mintį autorius norėjo ja perteikti.  

Apskritai, tai man atrodo, kad Musso knygų skaitymas ir nuomonė apie jas priklauso nuo to, nuo kokios knygos pradėjai. Jeigu nuo tos, kur fantastika gyva ir niekur nedingsta, paprastos psichozės kitose knygose nepaeis. Jeigu pradėjai nuo paprasto detektyvėlio su netikėtu siužeto posūkiu, fantastika kitose knygose irgi tik erzins. Bet kokiu atveju, kol kas kaip ir Jojo Moyes man Guillaume Musso yra vieno romano autorius ir negaliu jo koneveikti, bet jau pradeda ir atsibosti tas jo knygas skaityti.

0 Komentarai