Ši knyga, kad ir kaip pažiūrėsi, yra stebinanti. „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“ yra 1966 metų psichologinis trileris, kuris šiandien turbūt labai nenudžiugins, nes nėra stiprus savaime, bet turint omenyje tai, kad jis parašytas tuomet, kai „Dingusios“ manijos dar nebuvo, vis tiek maloniai nustebina tas, rodos, šiuolaikinis žaidimas skaitytoju.
Pradėjus skaityti nustebino ir pats tekstas – tikėjausi paprasto detektyvo, su aiškia pradžia, maždaug tokia kaip parašyta anotacijoje – kaip mergina nuvežusi bosą į oro uostą pasisavina jo automobilį, išvažiuoja prie jūros ir prasideda keisti jos nuotykiai. Visa tai, žinoma, yra, bet pradžioje pirmuoju asmeniu atskleidžiamos keistokos, gana chaotiškos pagrindinės veikėjos mintys, prisiminimai ir analizės. Vėliau veiksmas įgauna struktūrą ir liejasi gana smagiai, bet kartu ima ir keistis pasakojimo asmuo – nuo pirmojo pereinama prie trečiojo, o galiausiai ir antrojo. Teksto dėstymas tikrai įdomus ir man turbūt buvo vienas pagrindinių patikusių dalykų.
Tiesa, pats romanas – labai vidutiniškas. Kaip trileriui, siužetas buvo nuobodokas, niekaip negalėjau suprasti pagrindinės veikėjos – kad ji kažkiek pamišusi aišku nuo pat pirmojo puslapio, bet šiaip jos veiksmų paaiškinimas – labai fragmentiškas ir neįtikinantis. Moters bene svajonė yra nuvažiuoti prie jūros ir jinai n metų turėdama galimybę prie jos nevažiuoja, o pravažiuodama išvis nusuka akis – taip, ji turi rimtų psichologinių problemų, bet tai nėra pakankamai išplėtota.
Kažin kokio šoko nebuvo, bet ir pabaiga sugebėjo nustebinti. Turbūt šitas senasis psichologinis trileris ne tiek žaidė ant emocijos, kiek ant paaiškinimų ir sąsajų, nors retai jos buvo įtikinamos ir logiškos. Bet čia jau kita kalba, o sekti minties eigą man labai patinka.
Kažkiek nustebino, kažkiek nuvylė, bet kadangi knygą pasirinkau iš esmės dėl viršelio, tai daug nesitikėjau ir pasiilsėjimui nuo rimtesnių knygų buvo pats tas.
0 Komentarai